Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma garantuoti anonimiškumą platesniam apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusių žmonių ratui. Įstatymo pataisos užregistruotos Seime. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą anonimiškumas gali būti taikomas tik įrodžius, kad kyla grėsmė apie korupciją pranešusio asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui. Tačiau nesitaikstyti su korupcija nusprendę šalies gyventojai nėra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo (pvz., atleidimo iš darbo).

Prezidentės inicijuotos pataisos leis pritaikyti anonimiškumą ir apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems asmenims, jei tai reikalinga jų darbo, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams apsaugoti.

Projektu taip pat siūloma įtvirtinti naują liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos priemonę – dalinį anonimiškumą, kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojui ar nukentėjusiajam nuo nusikalstamo poveikio apsaugoti pakanka tik kai kurių duomenų apie juos slaptumo.

“Transparency International” atliktas tyrimas rodo, kad gyventojų, susidūrusių su korupcija, pasyvumą lemia ne pilietiškumo stoka, bet galimo susidorojimo baimė ir valstybės teikiamos apsaugos stoka. Užtikrinti tinkamą pranešėjų apie korupciją teisinę apsaugą Lietuvą įpareigoja JT konvencija. Tarptautiniai ekspertai jau prieš trejus metus atkreipė Lietuvos dėmesį, kad nėra adekvačių pranešėjų apsaugos taisyklių ir kad konkrečių šios srities teisės aktų trūkumas gali būti laikomas visos sistemos silpnąja vieta. Pernai tarptautinė organizacija “Global Integrity” pareiškėjų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje įvertino 17 balų iš 100 galimų.