Nuskambėjus žiniai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės rėmėjų sumažėjo keliais procentais, valstybės vadovė nedelsdama ėmėsi auginti savo reitingus patikrintomis populistinėmis priemonėmis.

Sausio pabaigoje “Vilmorus” apklausa parodė, kad piliečių, manančių, jog D.Grybauskaitė geriausiai iš visų šalies politikų atstovauja jų interesams, sumažėjo. Regis, kas čia tokio, jeigu artimiausia konkurentė Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis tiek atsilieka daugiau nei trigubai?

Prezidentės viešųjų ryšių komanda nutarė kitaip, ir po savaitės D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje auklėjo premjerą, kad jau kitais metais Vyriausybė privalo pakelti pensijas iki prieškrizinio lygio. Iš kur tam imti pinigų, jeigu Vyriausybė ketina toliau mažinti biudžeto deficitą, kad Lietuva galėtų, kaip ir planuota, 2014-aisiais įsivesti eurą? Argi svarbu? Pensininkų meilė prezidentei svarbiau, nei valstybės skolos mažinimas ar euro įvedimas.

Ši D.Grybauskaitės paleista žinia nedelsdama nuvilnijo per pasaulio finansų rinkas: “Lietuva gali atidėti 2014-aisiais planuotą euro įvedimą.” Sakysit, o kas čia tokio? Na, jeigu tolesnį valstybės skolos didėjimą (o pinigų pensijoms didinti galima gauti tik skolinantis užsienio rinkose) laikysime menkniekiu, tai tikrai “nieko tokio”.

Deja, toji prezidentės paleista žinia, kad Lietuva dėl pensijų didinimo gali atsisakyti gyventi pagal kišenę ir toliau skolintis, mums gali labai brangiai kainuoti. Tiesiogine to žodžio prasme. Praėjo vos savaitė nuo D.Grybauskaitės pareiškimo, ir tarptautinė finansinių reitingų agentūra “Moody’s” pranešė, kad Lietuvos kredito reitingas gali būti sumažintas. Ir tiesiogiai susiejo tai su galimu Lietuvos atsisakymu toliau konsoliduoti biudžetą (tai yra mažinti išlaidas arba didinti pajamas). Taip tektų padaryti, norint išpildyti D.Grybauskaitės pažadus pensininkams. O nuo kreditų reitingo priklauso kaina, už kurią Lietuva gali skolintis pinigus rinkose. Ir kiek kainuos per krizę jau paimtų paskolų grąžinimas, nes dalis jų grąžinama persiskolinant pigiau, mat Vyriausybės dvejų metų pastangomis dabartiniai mūsų kredito reitingai yra stabiliai teigiami. Bet tik todėl, kad Lietuva lig šiol tvirtai ėjo išlaidų mažinimo keliu, siekdama, kad po dvejų metų skirtumas tarp biudžeto pajamų ir išlaidų neviršytų trijų procentų. Tai leistų įsivesti eurą, o tuomet finansinių rinkų požiūris į Lietuvos ekonomines perspektyvas pasikeistų iš esmės.

Visa ši pažadų pensininkams ir pasekmių valstybės finansams seka neišvengiamai puikiai žinoma D.Grybauskaitei, buvusiai finansų ministrei ir Europos Komisijos biudžeto komisarei. Kaip ir tai, kad kiekvieną jos žodį, ypač artėjant 2012-ųjų Seimo rinkimams, gaudyte gaudo finansų rinkos. Nejau ji iš tiesų mano, jog tie keli nelemti populiarumo procentai verti to, kad būtų nubrauktos visos Vyriausybės pastangos pradėti gyventi pagal kišenę?