Lietuvos politinio gyvenimo subanalėjimas, intelektualinis išsekimas, partinių interesų kėlimas aukščiau piliečių interesų gali iš mūsų atimti viltį aktyviai veikti dalyvaujant savo modernios ir konkurencingos  valstybės kūrime.

Johnas F.Kenedy JAV Kongrese politikams yra priminęs, kad JAV konstitucija mus visus įpareigoja tapti partneriais siekiant valstybės progreso, o ne skaldyti ir žlugdyti savo valstybę konkuruojant dėl valdžios. Vasario 12 d. JAV prezidentas Barackas Obama savo metinį pranešimą pradėjo šia bet kurios demokratinės valstybės konstitucijos dvasią atspindinčia mintimi. Tik pradėjusiam antrąją kadenciją prezidentui B.Obamai tenka ypatingas uždavinys – rasti kelią, kuriuo JAV turi žengti į naująjį pasaulį ir prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie būtini siekiant išlaikyti savo konkurencingumą pasaulyje.

JAV visuomet buvo laisva ir konkurencinga, moderni ir pažangi, racionali bet nepamirštanti žmogaus teisių ir kitų tikros demokratijos vertybių šalis. Šiandien vis didesnė pasaulio dalis taip pat agresyviai siekia racionalumo, pažangos, modernumo, bet visiškai nesiruošia sau sukti galvos dėl demokratijos. Tokia Kinijos, Indijos, Brazilijos

politikų pozicija suteikia šių šalių ekonomikai didelį pagreitį. JAV reikia ieškoti kelio, kaip ir toliau moderniame pasaulyje rasti sau orią vietą.

JAV prezidentas mato savo valstybės piliečių laisvės ir gerovės troškimą ir džiaugiasi, kad vadovauja valstybei, kurios piliečiai nelaukia, kad vyriausybė išspręstų visas jų problemas. JAV piliečiai nesitiki, kad visi esantieji JAV Kongrese susitars dėl visko ir bus vieningi bet kuriuo klausimu. Bet jie tiki, kad partiniai interesai niekada nebus iškelti aukščiau JAV piliečių interesų.

Tik mechaninis biudžeto deficito mažinimas nėra rimtas planas. Tik auganti ekonomika, kuri kuria geras, didelės pridėtinės vertės darbo vietas vidutinio sluoksnio amerikiečiams, yra amerikiečių kelrodė žvaigždė. JAV prezidentas ragina kiekvieną dieną užduoti sau tris klausimus: kaip mes į savo krantą iš viso pasaulio pritrauksime daugiau darbo vietų? Kaip mes JAV piliečius apginkluosime tokiu išsilavinimu ir tokiomis kvalifikacijomis, kurios jiems leis užimti šias vietas? Ir kaip mes įtikinsime piliečius, kad tik sunkus ir sąžiningas darbas yra kelias į orų gyvenimą?

2011 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, įpareigojantį susitarti dėl trilijono dolerių biudžeto deficito mažinimo. Jei toks susitarimas nebus pasiektas, pradės veikti mechanizmas, kuris sumažins JAV biudžeto deficitą didesne – 2,5 trilijono dolerių suma. Tokiam JAV biudžeto deficito sumažinimui reikės ne tik reikšmingai mažinti išlaidas, bet ir kelti mokesčius vienam procentui turtingiausių JAV mokesčių mokėtojų.

JAV prezidentas įsitikinęs, kad siekiant įgyvendinti JAV ekonomikos augimo planą nereikia didesnės vyriausybės. Tam reikia protingesnės, sugebančios numatyti prioritetus ir investuoti į ekonomikos augimą vyriausybės. Ir didžiausias JAV prioritetas yra naujų darbo vietų bei gamybos grąžinimas į JAV miestus. JAV yra gerame kelyje: koncernas “Ford” grąžina į JAV darbo vietas iš Meksikos, “Apple” šiais metais vėl pradės rinkti savo kompiuterius JAV teritorijoje.

Kita pramoninės gamybos revoliucija turi prasidėti JAV. Inžinierių ir mokslininkų 3D spausdintuvų kūrimo sėkmė JAV rodo, kad tokia revoliucija įmanoma. Jau žinome, kad vienas doleris, investuotas į žmogaus genomo tyrinėjimus, šiandien duoda 140 dolerių grąžą. Taip ir naujos medžiagos, kuriamos JAV mokslininkų, turi leisti pagaminti 10 kartų talpesnius akumuliatorius, juolab kad šiandien JAV automobiliai su vienu litru degalų važiuoja dvigubai ilgesnį atstumą nei prieš 10 metų.

Bet ir tai ne riba. B.Obama ragina įrodyti pasauliui, kad nėra geresnės vietos verslui plėtoti, nei JAV. Prezidentas primena, kad JAV konkurentai nesnaudžia, ir ragina galvoti, ar tikrai JAV universiteto diplomas šiandien garantuoja gerą karjeros pradžią. Jis taip pat ragina pastebėti, kad šiandien dažnas vidurinę mokyklą Vokietijoje baigiantis abiturientas mokyklą palieka turėdamas techninį išsilavinimą, leidžiantį iškart sėkmingai įsidarbinti gamykloje. Taigi vokiečių abiturientai, priešingai nei JAV, gali iškart gauti darbą baigę vidurinę mokyklą. Jie jau mokykloje mokomi to, ko reikia Vokietijos pramonei.

Yra tokių mokyklų ir JAV, bet jų mažuma. O JAV reikia, kad kiekvienas studentas turėtų tokias galimybes, galinčias nulemti tiek jo, tiek visos šalies ateitį. Politikai turi galvoti, kaip remti mokyklas, žengiančias tokiu keliu. Ir nepamiršti, kad bet koks techninis atsilikimas yra pražūtingas. Kaip pražūtinga demokratijai yra tai, kad JAV piliečiai turi laukti penkias valandas, norėdami balsuoti per rinkimus.

Dauguma amerikiečių – tiek demokratai, tiek respublikonai – supranta, kad JAV kartu su biudžeto deficito karpymu negali sunaikinti savo kelio į ekonominę gerovę. Kiekvienai socialinei grupei teks prisidėti norint sukurti ekonomikos augimą. JAV piliečiai yra nusipelnę tokios mokesčių sistemos, kuri neleidžia multimilijonieriams, kuriems talkina mokesčių advokatai ir buhalteriai, mokėti mažiau mokesčių, nei moka jų sekretorės.

Toks kalbėjimo lygmuo, kokį pasirinko B.Obama, labai sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Pas mus „didžioji vertybė“ – vis dar politinė ar ekonominė, socialinė intriga, drabstymasis purvais, kuris gali padėti gauti daugiau balsų ar pasitenkinti savo „išmintimi“.

Kokio metinio pranešimo galime šiemet tikėtis iš prezidentės Dalios Grybauskaitės? Ar metinis prezidento pranešimas yra tik eilinis politinis įvykis? Lietuvos politinio gyvenimo subanalėjimas, intelektualinis išsekimas gali iš mūsų atimti viltį veikti dalyvaujant savo valstybės kūrime.

Mūsų valstybėje politikai vis dažniau savo veiklą koncentruoja ties miglotais tikslais ir uždaviniais. Šalies piliečių gerovė nėra pagrindinis jų veiklos prioritetas. Kurio Lietuvos politiko lūpose skamba mintys apie Lietuvos valstybės konkurencingumą pasaulyje? Kuris iš mūsiškių politikų mato mūsų tikrąjį technologinį ir ekonominį atsilikimą? Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas per krizę smuko 15,5 proc. – daugiausiai visoje ES, o socialinės paramos gavėjų padaugėjo nuo 40 tūkst. iki 250 tūkst.

Šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės derybinė sėkmė Lietuvai užtikrinant didesnę ES finansinę paramą turėtų įkvėpti ir aiškesnių Lietuvos kelių bei prioritetų rikiavimui. Jokie milijardai nepadės Lietuvai žengti progreso keliu, jei nebus politinės lyderystės, sugebančios demonstruoti blaivų protą, suvienyti ir įkvėpti tiek politikus, tiek eilinius piliečius nuveikti tuos darbus, be kurių konkurencingos ir klestinčios Lietuvos niekada nebus.