"Veido" archyvas

Negali sakyti, kad anksčiau metiniai prezidentų pranešimai būdavo valstybinės svarbos įvykis, bet bent jau mėnesį kitą politinėje kūdroje ratilai nuo jų eidavo.

Tiesą sakant, iš visų ligšiolinių į atmintį įstrigo tas vienintelis, kuriame antrąją kadenciją pradėjęs Valdas Adamkus savo buvusio patarėjo Dariaus Kuolio padavimu prakalbo apie lietuviškus “oligarchus”. Surasti tikros, visus nūdienos Rusijos oligarchų (nuo kurių ir nubeždžioniautas šis terminas) požymius turinčios asmenybės kol kas nepavyko, bet terminas įsitvirtino. Regis, ilgam, nes vos prieš ketvertą mėnesių ir prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo, esą “Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe”. Vėliau paprašyta detalizuoti, kas čia tie oligarchai, prezidentė nuo atsakymo išsisuko, tačiau buvo galima tikėtis, jog ši svarbi žinia pataupyta metiniam pranešimui – kad garsiau nuskambėtų.

Deja, deja… Apie valstybę užvaldančius oligarchus nebuvo nė žodžio – gal jie jau dingo, ar, išsigandę prezidentės užuominos, atsisakė savo ketinimų užvaldyti Lietuvą? Bet tokie tuomet iš jų ir oligarchai…

Užtai buvo daug žodžių apie korupciją – visas pranešimo skyrius tam skirtas. Ką sužinojom? Per dvejus metus “už korupcines veikas” pradėta arti pusantro tūkstančio tyrimų. Rezultatas? Pernai nuteistų nebuvo, šiemet – “net” 18 sėdusių. Gaila, neįvardyta, kas jie tokie, tačiau akivaizdu, kad su didžiuliais trenksmais ir pompastika STT nuo pat 2008-ųjų gaudytų savivaldybių vadovų tarp jų nėra.

pradėtų tyrimų kiekis, nedviprasmiškai liudijantis kovotojų su korupcija neprofesionalumą. Keista, bet pagrūmojusi “laisvėje tebelikusiems kyšininkams” prezidentė nė žodžio nepasakė apie tuos, kurie juos turėtų išgaudyti. Gal jau išblėso įkarštis viešai kapoti pareigūnų galvas?

O gal D.Grybauskaitė vis dėlto suvokė, kad prasta teisėsaugos veikla – tai akmuo ne į Seimo ar Vyriausybės, bet į Prezidentūros darželį? Mat prokurorą po galvakirčio “Juodajame kube” pasirinko pati, o STT vadą Žimantą Pacevičių užstojo nuo kritikos, kai paaiškėjo, jog šis Dainiaus Kreivio “kirsdinimo” metu tuo ir teužsiėmė, kad pasakojo žurnalistams, kaip ūkio ministras į STT direktoriaus skambučius neatsiliepia.

Tas pat pasakytina ir apie D.Grybauskaitės kritiką teismų adresu. Kad teisėjų bendruomenė primena tylią pelkę, anokia paslaptis – dar nuo trijų teismų pirmininkų skandalo 2003-iaisiais apie tai kalbama. Bet nejau galima tikėtis, kad tenai suveiks savivalos sistema, jei pati prezidentė pačią didžiausią, Garliavos patvoryje pritvinkusią, teismų sistemos votį meiliai tepa “zelionke”? Gal viliasi, kad violetinė partija parems ją per 2013-ųjų rinkimus? Tegu. Bet viltis – žinia, kieno motina.

Klausydamasis šio biurokratiškai beprasmiško, užtai savigyros nestokojančio pranešimo, suklusau tik kartą – kai D.Grybausaitė prabilo apie santykius su Baltarusija. Tiksliau, kada frazėje: “O nepriklausoma Baltarusija – Lietuvos interesas”, – ji ypač pabrėžė žodį “nepriklausoma”. Jau maniau, kad prezidentė pagaliau pasakys ką nors konkretaus apie pašonėje vykstantį brutalų nepriklausomos valstybės užvaldymą. Deja, deja – toliau ėjo nieko nereiškiančių žodžių kratinys.
Apie santykius su Lenkija, kurie pastaruoju metu išgyvena esminę kaitą, prasitarta vienu sakiniu. Iš politikės, kuriai pagal Konstituciją priklauso formuoti valstybės užsienio politiką, galima ir privalu tikėtis daugiau.

Apskritai iš prezidentės, laisvos nuo kasdienių vykdomosios valdžios reikalų, tad galinčios užsiimti strateginiu Lietuvos raidos planavimu, norėtųsi išgirsti, kur link judės mūsų valstybė bent jau artimiausią dešimtmetį. Vietoje jos strategiją “Lietuva 2030″ kuria premjeras Andrius Kubilius, o apie einamuosius suskystintų dujų terminalo statybos ar laidų tiesimo reikalus, kuriais užsiima Vyriausybė, šneka prezidentė D.Grybauskaitė.

Kažkas ne taip su darbų pasidalijimu Lietuvos valstybėje. O gal tiesiog Jos Ekscelencija daugiau neturėjo ką pasakyti?