B.Obama – tikras fenomenas: jis tapo pirmuoju juodaodžiu prezidentu, pirmuoju juodaodžiu, perrinktu antrajai kadencijai, ir pirmuoju prezidentu, per septynis dešimtmečius likusių antrai kadencijai tuomet, kai nedarbas Amerikoje viršija 7,4 proc.

Baracko Obamos perrinkimas, nors ir “per plauką”, daug kam yra nemenkas siurprizas. Nors jis buvo kritikuojamas dėl daugelio savo sumanymų, nors ėmėsi gana keistų ir su liberaliomis Amerikos idėjomis nesuderinamų reformų, pagaliau, nors nesugebėjo iki galo įveikti finansų krizės, jis pelnė rinkėjų simpatijas ir vadovaus galingiausiai pasaulio valstybei dar ketverius metus.
Ekspertai atmeta galimybę, kad amerikiečiai tiesiog rinkosi mažesnę blogybę iš dviejų: M.Romney pasirinkimas neatrodė toks jau grėsmingas netgi daugeliui demokratų. Nepasakysi ir to, kad B.Obama siejamas su kokia nors nauja viltimi – juk amerikiečiai jau puikiai žino, ko iš jo galima laukti, o ko tikėtis neverta.
Užtat daug kam atrodo, kad amerikiečiai už B.Obamą balsavo avansu – patikėjo, kad jis padarys daugiau, nei nuveikė pirmosios kadencijos metu, ir pasielgė panašiai kaip Nobelio komisija, 2009-aisiais avansu apdovanojusi B.Obamą premija už taiką.
Tačiau ne mažiau svarbi B.Obamos pergalės priežastis – ne vien jo nuveikti ar gražūs pažadai, bet ir jo asmenybės žavesys. Žavesys, kuriam, neatsispyrė 60,5 mln. JAV rinkėjų, atidavusių balsą ne už Mitą Romney, o būtent už Baracką Obamą.

“B.Obama – gryniausias ekstravertas, linkęs konsultuotis su patarėjais. Jis tikrai nėra iš tų, kurie laikosi įsikibę savo nuomonės vien tam, kad neapsikvailintų”, – antrai kadencijai perrinktą prezidentą apibūdina psichologas Michaelis Melcheris, pastebintis, kad būdamas JAV prezidentu, B.Obama leidžia sau nemažai lankstumo – jei tik pastebi, kad vienas ar kitas jo sprendimas nebuvo visiškai teisingas, jis nesunkiai jį koreguoja, o tai – viena pačių svarbiausių šalies lyderio, už kurį balsuojama antrą kartą, savybių.
Tokį B.Obamos bruožą pastebi ir jo biografas Davidas Marannis – knygoje apie prezidentą jis rašo, kad šis žmogus pasižymi tiesiog unikaliu talentu prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir tokio lankstumo jam galėtų pavydėti daugelis pasaulio vadovų.
Kita vertus, jis nėra “minkštas”. Priešingai nei ankstesnis prezidentas, B.Obama yra ir labai organizuotas, griežtai laikosi darbotvarkės. Pavyzdžiui, B.Obama niekada nevėluoja į jokius susitikimus, o jo diena yra itin preciziškai sustyguota – to nepasakysi apie daugelį pasaulio lyderių, kurie neretai teisinasi vėluojančiais skrydžiais, užsitęsusiais susitikimais ar neplanuotai iškilusiomis problemomis. Pasak M.Melcherio, būtent šia savybe pasižymėjo kone visi kada nors antrajai kadencijai perrinkti Amerikos vadovai. “Amerikiečiai mėgsta punktualumą. Bent jau kituose”, – tikina specialistas.
Galiausiai, B.Obamos psichologinį portretą, padėjusį jam dar kartą laimėti rinkimus, galima užbaigti jo iškalbos dovana. Jos dėka B.Obama sugeba sužavėti, įkvėpti, sugraudinti, pakylėti minias. Amerikoje, priešingai nei Europoje, prastas oratorius ko gero niekada nebūtų išrinktas, nes amerikiečiams dar nuo Martino Lutherio Kingo laikų patinka žodžio kišenėje neieškantys iškalbos meistrai.
Pridėjus tai, kad B.Obama yra tikras inteligencijos pavyzdys, idealus vyras ir tėvas, o savo intelektu žavi net už respublikonus balsavusius amerikiečius, jame sutelpa visos svarbiausios savybės, be kurių antrajai kadencijai išrinktam sunkiu Amerikai laikotarpiu gali nė nesitikėti.
Tačiau ko, atsižvelgiant ne vien į praėjusios kadencijos praktiką, bet ir į šias asmenines savybes , iš B.Obamos galima tikėtis jam tarsi avansu patikėtos antrosios kadencijos metu – juk amerikiečiai vis dėlto nebalsavo vien dėl to, kad B.Obamai pajuto daugiau asmeninių simpatijų nei jo konkurentui.

Užsienio politikoje priešų neieškos

Užsienio politika – ta sritis, kurioje labiausiai atsispindi B.Obamos lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Beveik neklystant galima spėti, kad B.Obama ir antrosios kadencijos metu Amerikai veikiausiai “neuždirbs” naujų priešų. Netgi priešingai – tarptautinėje erdvėje jis mėgins derinti skirtingas pozicijas ir gludins santykius. Netgi su Rusija ar Iranu.
Juk vos laimėjusį B.Obamą praėjusią savaitę vienas pirmųjų pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pakartojo, kad prezidentui tebegalioja kvietimas pasisvečiuoti Rusijoje. O JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas trečiadienį pareiškė, kad antrajai kadencijai išrinktas JAV prezidentas to netgi labai norėtų. “B.Obama ypač norėtų apsilankyti Sankt Peterburge, nes šiame mieste dar nėra buvęs”, – pareiškė ambasadorius.
Kad Rusija B.Obamai neatrodo priešas numeris vienas (taip yra sakęs jo konkurentas rinkiminėje kovoje Mitas Romney), byloja ir daugiau užuominų. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų žurnalistai nugirdo privatų B.Obamos pokalbį su Rusijos prezidento pareigas tuo metu ėjusiu D.Medvedevu, kuriame B.Obama prasitarė, kad po rinkimų jis galėsiąs laikytis lankstesnės pozicijos priešraketinės gynybos Europoje klausimu. Tiesa, tai greičiausiai buvo tik žodžiai, bet ir jie yra gana iškalbingi: galbūt santykiai su Rusija nėra taip jau akivaizdžiai “perkraunami” ir Maskvai tikrai nenuolaidžiaujama, tačiau B.Obama laikosi kur kas diplomatiškesnės pozicijos, nei galėtume tikėtis iš respublikonų kandidato.
Diplomatija, o ne jėga greičiausiai dominuos ir Artimuosiuose Rytuose.
B.Obama yra ne kartą pažymėjęs, jog yra laiko ne jėga, o diplomatinėmis priemonėmis ir sankcijomis paveikti Iraną. O štai su atakuoti šią valstybę nusiteikusiu Izraeliu B.Obamos santykiai jau seniai yra gana įtempti. Per paskutinį susitikimą kovą Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu netgi perspėjo, kad Izraelis privaląs likti “savo likimo šeimininku”, tvirtai gindamas savo tiesę vienašališkai smogti Iranui ir nepaisyti B.Obamos trypčiojimo vietoje.
Diplomatija, o ne agresyvi pozicija greičiausiai bus ir kertinis JAV bei Kinijos santykių akmuo. Paskutinių televizijoje vykusių debatų metu B.Obama pareiškė, kad nors Kinija tarptautinėje bendrijoje yra varžovas, tačiau kartu tai ir partneris, jei tik laikosi taisyklių.
B.Obama ne kartą yra pabrėžęs ir tai, kad Vašingtonas nebando stabdyti Kinijos augimo, o tik siekia, kad prekyba tarp šių dviejų milžinių turi būti “labiau subalansuota”.
“Nesiekiame primesti jokios valdžios sistemos jokiai kitai šaliai, taip pat netikime, kad pagrindai, kurių laikomės, yra unikalūs, būdingi tik mūsų šaliai”, – vizito Kinijoje metu yra sakęs B.Obama, ir šiuos jo žodžius galima taikyti kalbant apie santykius su, ko gero, bet kuria pasaulio valstybe.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.