Šiuo metu Prezidentūros stumiamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos šilumos kainą gali paveikti tik labai nedaug ir tik dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų. Mažuosiuose jos šilumos kainą netgi padidintų.

Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė įtarianti, kad Prezidentūros pasiūlyto Šilumos ūkio ir susijusių įstatymų pataisų paketo priėmimas Seime gali būti sąmoningai vilkinamas. “Galiu patvirtinti viešai, jog yra spaudimas iš kai kurių lobistinių grupių (kurį patiria ir mano komanda), kad šis įstatymas nebūtų priimtas, – po susitikimo su Seimo valdyba sakė D.Grybauskaitė. – Yra interesas, kad šilumos ūkio pataisos nejudėtų, kad monopolistai, kurie ir gamino šilumą, ir tiekė, ir administravo, išliktų nepaliesti.”

Seimas įžvelgia prezidentės savireklamą

Toks valstybės vadovės siekis viešai paspausti Seimą kaip galima greičiau priimti Prezidentūros siūlomas įstatymų pataisas privertė gūžčioti pečiais ne vieną į jas įsigilinusį parlamentarą. “Mūsų komitete vyko keli klausymai šio įstatymo tema, – “Veidui” sakė  Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys. – Tiek aš, tiek kiti Seimo nariai remiame prezidentės siūlomą principą, kad šilumos ūkyje reikia atskirti šilumos tiekėjus nuo šildymo sistemų reguliuotojų. Tačiau kartu įstatymo projekto autoriams buvo pasakyta labai daug pastabų, nes kai kuriais atvejais jo įgyvendinimas gali ne tik kad nesumažinti, bet netgi padidinti šilumos kainą. Savo akimis dar nemačiau, bet girdėjau, kad kritines išvadas dėl šių Šilumos ūkio įstatymo pataisų kokybės pateikė ir kitos jį svarsčiusios darbo grupės. Būtų gerai, kad Prezidentūros siūlymus apsvarstytų ir Seimo Antikorupcijos komisija, jei jau sakoma, kad jaučiamas lobistinių grupių spaudimas.”
Tarpusavyje parlamentarai spėlioja, kad prieš Seimo sesiją padarytas D.Grybauskaitės pareiškimas – viešųjų ryšių padiktuotas ėjimas, kai artėjant žiemos šildymo sezonui norima parodyti, esą prezidentė padariusi viską, kad šilumos kainos nedidėtų ar netgi sumažėtų. O jeigu žmonės to nepajutę – kalti šilumos tiekėjai, jų lobistai ir blogai dirbantis bei spaudimui pasiduodantis Seimas.
“Pavasarį Prezidentūra pateikė visiškai žalias įstatymų pataisas, – “Veidui” sakė į Šilumos ūkio įstatymą bei jį lydinčius aktus gerai įsigilinęs Seimo narys, kartu paprašęs neminėti jo pavardės, nes nenori konflikto su Prezidentūra. – Apsvarstę, pasisakėme vieningai – grąžinti rengėjams tobulinti, nes priimtos tokios, kaip pateiktos, tos pataisos šilumos ūkyje sukeltų visišką chaosą. Darbo grupėje tai pripažino ir patys Prezidentūros atstovai. O ką iš Prezidentūros girdime dabar? Seimas vilkina! Bet iš tiesų vilkina pati Prezidentūra, kuri per vasarą neparengė visų sutartų pataisų. Seimo sesija jau prasdidėjo, o iki šiol nesame gavę net pagrindinio įstatymo projekto!”

Svarbiausių pataisų Prezidentūra nesiūlo

Negailėdami kritikos įstatymo kokybei, Seimo nariai sutinka, kad Prezidentūros siūlymas atskirti šilumos gamybą, skirstymą ir administravimą yra “geras pirmasis žingsnis, mažinant monopolijų įtaką šilumos ūkyje”. Bet – tik didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra daugiau nei po 30 tūkst. gyventojų.
“Įgyvendinus pradinius Prezidentūros siūlymus mažuose miesteliuose, kuriuose šilumos ūkiai yra nedideli, dirbtinis jų skaidymas ir naujų, atskirų administracijų kūrimas šilumos kainas vienareikšmiškai būtų pakėlęs, – tikino jau minėtas įstatymo rengimo darbo grupės narys. – Didžiuosiuose miestuose, kuriuose konkurencija šilumos ūkyje iš principo galima, įstatymo poveikis šilumos kainai gal ir būtų, bet nedidelis. Šią žiemą jis naudos duotų kokiems 10 proc. aktyviausių namų bendrijų, kurioms bus daug lengviau keisti namo šilumos punkto administratorius. Ateityje, nuo 2013 metų, kai įstatymas privaloma tvarka numatys, kad visų namų gyventojai privalo išsirinkti šilumos mazgo administratorių, kuris samdomas ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, teigiamą poveikį pajus ir daugiau žmonių. Mat terminuotai sutarčiai samdomas administratorius nori nenori privalės stengtis namo gyventojų labui, kad sutartis su juo būtų pratęsta. Kartu uždrausime šilumos tiekėjams nuotoliniu būdu reguliuoti pastato šilumos mazgą, padidinant (dažniausiai naktimis, kai žmonės miega) suvartojamos šilumos kiekį.”
Tokius kaltinimus šilumos tiekėjams dažniausiai meta Vilniaus gyventojai, baksnojantys pirštais į šilumą tiekiančią bendrovę “Dalkia” ir su ja per asmenis įmonių vadovybėje susijusią namų administratorę “City Service”, apibendrintai, nors nelabai tiksliai, vadinamas “Rubiconu”.
“Naudos iš nuotoliniu būdų padidinamo suvartojamos šilumos kiekio laimi kuro tiekėjai, – aiškino pašnekovas. – Šilumos tiekėjai naudos iš to gauna tik tuo atveju, jeigu, kaip Vilniuje “Rubiconas”, šilumą ir kurą jai gaminti tiekia tie patys asmenys. Norint užkirsti tam kelią, reikia uždrausti šilumos tiekėjams patiems iš savęs pirkti kurą. Bet kažkodėl Prezidentūros pateiktose Šilumos ūkio įstatymo pataisose šito nėra. Turėtų būti sukurta atvira kuro rinka ir nustatyta, kad šilumos įmonės negali kuro pirkti kitaip, nei rinkoje.”
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad Prezidentūros siūlomos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, priimtos iki 2011–2012 m. šildymo sezono pradžios, sumažintų šilumos kainas gyventojams, parlamentaras tuo stipriai suabejojo. “Mažuose, iki 30 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose šis įstatymas tikrai neturės jokios teigiamos įtakos šilumos kainai, netgi būtų ją padidinęs, jeigu nebūtume liepę Prezidentūrai šitai ištaisyti, – sakė įstatymo rengėjas. – Didžiuosiuose miestuose – gal truputėlį ir turės. Bet tikrai nebus taip, kad žmogus, pernai už šildymą gavęs 400 Lt sąskaitą, šiemet mokės tik 300 Lt. Ne, bus gal kokiais dešimčia litų pigiau, ir tik tuose namuose, kurių bendrijos aktyvios.”