Šiais metais per 10 mėnesių elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO privatiems asmenims ir įmonėms dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose surašė 263 įspėjimus, tai yra beveik perpus mažiau nei pernai – gyventojai ir įmonės vis labiau suvokia prievolės laikytis teisės aktais numatytų reikalavimų svarbą. Neteisėtai vykdomi darbai elektros linijų apsaugos zonose kelia riziką žmonių gyvybei ir elektros tiekimui, bei užtraukia teisinę atsakomybę.

Per 2012 m. sausį – spalį LESTO gyventojams ir verslo įmonėms surašė 263 įspėjimus dėl nesuderintų žemės kasimo darbų ir vykdomų statybų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose, palyginimui, prieš metus per trumpesnį laikotarpį (sausį – rugsėjį) buvo surašyti 549 tokie įspėjimai.

LESTO primena, kad siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos skirstymą ir tiekimą, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus elektros linijoms yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Į šias elektros tinklų apsaugos zonas patenkantys žemės sklypai gali būti naudojami įprastinei žemės ūkio bei kitai veiklai, tačiau turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų elektros tinklų apsaugos zonų apibrėžtų reikalavimų. Zonos ribose savarankiškai, be raštiško LESTO sutikimo, negali būti vykdomi žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo darbai, sodinami arba kertami medžiai, įvairių statinių griovimo, remonto ir kiti darbai. Zonos ribose yra draudžiama įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus ir kt.

„Itin svarbu LESTO iš anksto informuoti apie planuojamus didelės apimties projektus, pvz. gatvių tiesimo, statybų. Kiekviena statybų paslaugas teikianti bendrovė, prieš pradėdama statybas ar žemės kasimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje, privalo iš anksto tai suderinti su skirstomųjų tinklų operatoriumi, ir vykdyti darbus tik gavusi raštišką leidimą. Taip pat ir gyventojai, prieš imdamiesi bet kokių darbų elektros linijų apsaugos zonose, pvz., želdinių genėjimo, kasimo darbų, prieš tai privalo darbus suderinti su LESTO. Tai aiškiai nurodyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro“, – teigia Ervinas Pareigis, AB LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Kas mėnesį, nepaisant siekių užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams ir sumažinti riziką, kylančią dėl neteisėtų trečiųjų asmenų įtakos elektros tinklui, LESTO užfiksuoja bent po kelis atvejus, kuomet, neleistinai vykdant darbus oro linijų apsaugos zonos teritorijoje, pažeidžiamos elektros linijos ir sutrinka elektros energijos tiekimas. Kyla didelė grėsmė, kad elektros srovė gali traumuoti darbus neteisėtai atliekančius asmenis ar aplinkinius gyventojus. Ypač atsargiai reikėtų vykdyti žemės kasimo darbus – būtina įsitikinti, ar darbų vykdymo vietoje nėra paklotų elektros kabelių.

Šiemet jau užfiksuota bent po keliolika atvejų, kuomet  neleistinai pjautas medis užvirto ant laidų, elektros linijas kliudė sunkiasvorė technika, požeminiai kabeliai buvo pažeisti neleistinai vykdant kasimo darbus. Tokie atsitikimai kelia itin didelę grėsmę aplinkinių saugumui ir sutrikdo elektros energijos tiekimą.

LESTO yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su valstybinėmis Darbo ir Teritorijų planavimo bei statybos inspekcijomis – užfiksavusi pažeidimus LESTO visuomet apie juos informuoja minėtas institucijas.

„Esame atsakingi už kokybišką, patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą vartotojams. Todėl visuomet primename savo klientams ir visiems gyventojams apie saugaus elgesio reikalavimus, vykdant bet kokią veiklą šalia elektros linijų“, – teigia E. Pareigis.

Minimalus atstumas – nuo 1 metro

Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelinių linijų apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. Gyventojai, auginantys želdinius, turėtų įsitikinti, kad medžių šakos nuo linijų būtų nutolusios daugiau nei vieną metrą, o jei šakos priartėjo prie laidų – būtina, iš anksto suderinus su LESTO ir kitomis tarnybomis, jas nugenėti. Apie pavojų linijoms keliančius želdinius gyventojai LESTO turėtų informuoti telefonu 1802.

Atitinkamai, jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai turi būti dar didesni: 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, o nuo želdinių šias linijas turėtų skirti mažiausiai 3 metrai. 35 kV  linijų apsaugos zona – 15 metrų, o nuo želdinių atstumas turėtų sudaryti bent 4 metrus.

„Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams.
Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina išsiimti leidimą vietos savivaldybėje, tuomet suderinti darbus su LESTO“, – sako E. Pareigis.

Žinotina, kad daugelį sumedėjusių augalų rūšių galima sėkmingai genėti ne tik pavasarį, bet ir vasarą, ankstyvą rudenį ir žiemos pabaigoje. Nors vasarą medžius genėti sunkiau, tačiau intensyvios vegetacijos metu nupjauti ūgliai ir jaunos šakutės žaizdas užtraukia tuojau pat, ir sumažina tikimybę, kad į jas paklius puvinio užkratas.

Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.

„Vyrauja klaidinga nuomonė, kad LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą. Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių genėti – visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Savo želdiniais geriausiai pasirūpins patys sodininkai, tinklo darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas“, – aiškina E. Pareigis.