Jacekas Janas KOMARAS
Po daugiau nei 10 metų trunkančių emocingų diskusijų Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo – ~in vitro~. Prieš įstatymą kategoriškai protestavo Katalikų Bažnyčia ir dešinioji opozicija, kuri, gali būti, jau rudenį laimės parlamento rinkimus. Opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ po rinkimų žada keisti jį taip, kad dirbtinis apvaisinimas būtų apribotas. Priėmus įstatymą kai kurie Lenkijos vyskupai net grasino parlamentarus, balsuojančius už ~in vitro~, ekskomunikuoti.
Valdančioji koalicija priėmė įstatymą likus tik 100 dienų iki rinkimų. O tai didina emocijas ir aštrina diskusijas. Opozicija mano, kad įstatymas – tai rinkimų kampanijos elementas ir valdančiosios Piliečių platformos bandymas grąžinti dalį rinkėjų, nusivylusių partijos veikla . Premjerė Ewa Kopacz aiškina, kad taip vykdomi rinkimų pažadai ir Vyriausybės programa. Ir primena, kad net 76 proc. Lenkijos gyventojų apklausose pasisako už dirbtinį apvaisinimą.
Tačiau kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento parašo. Prezidentas B.Komorowskis, anksčiau tvirtinęs įstatymą pasirašysiantis, pastaruoju metu suabejojo, ar šis atitinka Konstituciją. Vis dėlto jis pabrėžia, kad „visada buvo ir yra už gyvybę, o teisiškai sutvarkytas dirbtinis apvaisinimas ir yra gyvybės palaikymas, galimybė turėti vaikų“. Prezidentui atvirus laiškus ir peticijas rašo ir įstatymo šalininkai, ir priešininkai. Vieni prašo pasirašyti, kiti vetuoti arba bent nusiųsti į Konstitucinį Teismą.
Nevaisingumo gydymo ir įvaikinimo skatinimo asociacija „Mūsų gandras“ peticijoje prezidentui rašo: „Įstatymo laukia 1,5 mln. nevaisingų moterų ir vyrų, kurie turi teisę gydytis saugiai ir sulaukti valstybės paramos. 28 metus niekas nereguliavo šios srities. Įstatymas yra įrodymas, kad nevaisingus lenkus saugo Lenkijos teisė, o jų, kaip ir kitų piliečių, saugumas ir sveikata yra svarbūs.“
Įstatymo šalininkai aiškina, kad jis labai reikalingas dėl visiško chaoso šioje srityje, net jeigu jis nėra tobulas ir ateityje gali tekti jį keisti. Pagal juos, įstatymas įveda visiems vienodas taisykles, procedūras, standartus, todėl jis leis saugiau jaustis nevaisingiems pacientams, kurie nori pasinaudoti ~in vitro~, ir kontroliuoti apvaisinimo klinikas.
Lenkijoje dirbtinis apvaisinimas iki šiol nebuvo uždraustas. Tik jis nebuvo reguliuojamas. Kiekviena klinika pati nusistatydavo taisykles. Be to, valstybė nefinansavo nei procedūrų, nei vaistų.
Lenkijoje nuo nevaisingumo gydosi 1,5 mln. žmonių. Tai nemaža elektorato dalis. Nenuostabu, kad Piliečių platforma prieš 8 metus ateidama į valdžią pažadėjo išspręsti šią problemą. Nors dauguma lenkų neprieštarauja ~in vitro~, stiprus Bažnyčios pasipriešinimas ir politinis palaikymas, kurį ji gaudavo iš dešiniosios opozicijos, stabdė Vyriausybę ir Seimą priimti įstatymą.
Bažnyčia reikalavo uždrausti arba bent stipriai apriboti galimybę pasinaudoti šiomis procedūromis. Pagrindinis dalykas, kėlęs daugiausiai diskusijų ir Bažnyčios kritikos – tai gemalų užšaldymas, laikymas ir naikinimas, kai jie nebebus reikalingi. Priėmus įstatymą arkivyskupas A.Dziega Čenstakavoje, kur susirinko šimtai tūkstančių Marijos radijo klausytojų (švęsti radijo stoties metinių), pasakė: „Tai nusikaltimas, nes galima nebaudžiamai žudyti žmones, ir tik dėl to, kad kažkam vaikas nepavyko, kažkokiam profesoriui laboratorijoje kažkas neišėjo, todėl, kad serga ar blogai vystosi. Tai yra grynoji eugenika, tai nusikaltimas.“
Arkivyskupui pritarė partijos „Teisė ir teisingumas“, kuri turi daugiausia galimybių laimėti rudenį vyksiančius Lenkijos Seimo rinkimus, lyderis J.Kaczynskis.: „Visos Lenkijos vardu dėkoju už jūsų žodžius. Nėra Lenkijoje kitos moralės nei ta, kurią skelbia Bažnyčia.“
Žinomas kunigas teologijos profesorius P.Bortkiewiczius dešiniosios pakraipos portalui ~Fronda.pl~ tvirtino, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos. Profesoriaus nuomone, įstatymas tampa kairiosios ir liberalios ideologijos simboliu. „Tai yra įstatymas, kuris taikosi į žmogaus gyvenimą ir mūsų civilizaciją. Jo fone galima kalbėti apie ištvirkusią žmogaus sąžinę“, – pabrėžia jis. Anot profesoriaus, įstatyme nėra aiškiai apibrėžtos gemalo sampratos, o tai reiškia, kad gemalas yra ne daugiau kaip grupė ląstelių: „Juk Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose aiškiai pasakyta, kad žmogaus gyvybė saugoma nuo prasidėjimo akimirkos, todėl akivaizdu, kad tai neatitinka Konstitucijos.“
Nemažai emocijų ir diskusijų kilo ir dėl klausimo, kas turi mokėti už dirbtinio apvaisinimo procedūras – valstybė ar patys žmonės? Taip pat kas gali pasinaudoti ~in vitro~ – ar tik sutuoktiniai, ar ir poros, gyvenančios partnerystėje, o gal ir vienišos moterys?
J.Kaczynskio partijos rinkimų štabo vadovas S.Karczewskis jau paskelbė, kad galimybė pasinaudoti ~in vitro~ poroms, kurios gyvena partnerystėje, atveria kelius homoseksualioms poroms turėti vaikų. Savo partijos vardu jis pažadėjo atimti tokia galimybę.
Įstatymas leidžia pasinaudoti ~in vitro~ santuokinių poroms bei poroms, kurios raštiškai deklaruoja gyvenančios kartu. Dirbtinis apvaisinimas bus leidžiamas, jei kiti nevaisingumo gydymo metodai neduos rezultatų mažiausiai 12 mėnesių. Vienišos moterys oficialiai neturės teisės pasinaudoti juo.
Įstatymas leidžia apvaisinti maksimaliai 6 kiaušialąstes. Gemalai gali būti skirti tik apvaisinimui, negalima jų naudoti kitiems tikslams. Uždrausti genetiniai tyrimai, pavyzdžiui, nustatyti lytį, nebent kyla įtarimų, kad vaikas gali susirgti genetine liga. Taip pat draudžiama naikinti gemalus, kurie yra tinkami toliau panaudoti. Už šios nuostatos pažeidimą gresia kalėjimas nuo pusės iki 5 metų.Valstybė apmokės tik apvaisinimo procedūrą. Visas kitas išlaidas, tarkim, vaistų, apmokės patys pacientai.
Valdančioji koalicija per savo 8 metų vadovavimą net keletą kartų bandė grįžti prie šio klausimo. Kad bent iš dalies suvaldytų situaciją, kol nebus priimtas įstatymas, Lenkijos vyriausybė 2013 metų liepos 1-ąją priėmė dvejų metų dirbtinio apvaisinimo dalinio finansavimo programą ir jai skyrė 51 mln. eurų.
Sveikatos ministerija aiškino, kad klinikos, norinčios dalyvauti programoje, turi laikytis tarptautinių konvencijų ir ES direktyvų. Tačiau ne visos apvaisinimo klinikos dalyvavo programoje. Lenkija net neturi aiškios statistikos, kiek tokių klinikų veikia. Naujasis įstatymas ne tik privers visas dirbti pagal vienodus standartus ir garantuoti gydymo kokybę, bet ir leis sužinoti, kiek tokių įstaigų apskritai yra Lenkijoje.
Sveikatos ministerijos duomenimis, per dvejus metus pagal ministerijos programą ~in vitro~ gimė beveik 2,3 tūkst. vaikų, dar 15,5 tūkst. porų pradėjo apvaisinimo procedūras. Sveikatos viceministras Igoris Radzewiczius-Winnickis pristatydamas programos rezultatus pabrėžė, kad Vyriausybės programoje svarbiausia buvo tai, kad po apvaisinimo procedūrų neliktų nereikalingų gemalų, kaip reikalauja ~in vitro~ priešininkai. Tai vienas pagrindinių dirbtinio apvaisinimo priešininkų priekaištų. Viceministras pabrėžė, kad daugmaž pusė porų, kurioms gimė vaikas, nebeturi antrojo užšaldyto gemalo. Kita pusė turi daugiausia po du gemalus. „Taigi gemalų pertekliaus problema mūsų programoje neegzistuoja. Mes neturime tokių problemų, kaip kitos valstybės, kai pagaminama net po keliasdešimt gemalų ir vėliau neaišku, ką su jais daryti“, – aiškino viceministras.
Ką mano patys lenkai? Pagal apklausas, net 76 proc. lenkų mano, kad dirbtiniu apvaisinimu galima leisti pasinaudoti susituokusioms poroms. Net 62 proc. lenkų sako, kad ir nesusituokusios poros gali pasinaudoti ~in vitro~, o 44 proc. mano, kad ir vienišos moterys gali tokiu būdu pagimdyti vaiką. Sociologai pabrėžia, kad šiuo klausimu lenkų nuomonė nelabai pasikeitė nuo 1995-ųjų, kai pirmą kartą buvo tiriamas požiūris į ~in vitro~.
Na, bent jau ne “in utero”