"Veido" archyvas

Pasaulyje esama nemažai paslaptingų piešinių ir statinių, išlikusių dar iš istorijos priešaušrio, apie kurių paskirtį paklausti mokslininkai trauko pečiais, o turistai plūsta prie jų, skatinami pačių keisčiausių teorijų.

Itin senų statinių, piešinių ir dirbinių pasaulyje daugybė – kiekvienas keliautojas gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą pažinti tą istorijos tarpsnį, apie kurį nėra jokių rašytinių šaltinių, mat raštas dar nebuvo sugalvotas: vieni klaidžioja nesibaigiančiais muziejų koridorių labirintais, kiti leidžiasi į sunkius žygius po džiungles ar dykumas, treti bando įsiprašyti į archeologines ekspedicijas. “Tačiau į jas sunku patekti. Ne visi archeologai priima pašalinių, mat nepatyręs žmogus gali daug ką prakasti, nepažinti radinio, sugadinti. Pavyzdžiui, akmens amžiaus puodų šukės būna varškė konsistencijos. Nuo neatsargios rankos gali sutrupėti kaulas ar ragas”, – sako archeologas dr. Egidijus Šatavičius.

Kita vertus, pažintį su priešistoriniais laikais galima pradėti ir nuo Lietuvoje išlikusių paminklų, pavyzdžiui, aplankyti piliakalnius. Patys vaizdingiausi būtų Kernavės ar Pavėsininkų, esantis Lazdijų r. Rytų Lietuvoje yra išlikusių pilkapių, nemažai būta ir neolito laikų gyvenviečių, rastos bent trys titnago kasyklos.

Na, o norintiems kvapą gniaužiančių priešistorinių paminklų pristatome dešimtuką įdomiausių vietų, kuriose galima apžiūrėti unikaliausius ir geriausiai išlikusius statinius bei piešinius.

Britų salose keliautojus vilioja ir akmenų ratai, ir priešistorinės gyvenvietės

Didžiojoje Britanijoje daugelis turistų dažniausiai skuba prie garsiojo Stounhendžo ir pamiršta kitus ne mažiau stulbinančius priešistorinius statinius. Čia tikrai verta apžiūrėti istorinius akmenų ratus – Rollrights, esantį Oksfordšyre, ar Castlerigg, stūksantį Ežerų krašto nacionaliniame parke.

Vis dėlto įdomiausia keliauti atšiauriame Orknio salyne, Meinlando saloje, kurioje stūkso 5 tūkst. metų amžiaus Brodgaro akmenų žiedas, Videfordo akmenų piramidė, Maes Howe pilkapis, vilioja ir neolito laikų gyvenvietės, kurių žinomiausia Skara Brėjus.

Tiesa, norintys pamatyti, kaip žmonės gyveno ledynmečiu, maždaug prieš 15 tūkst. metų, turėtų apžiūrėti ledynmečio laikų urvus. E.Šatavičius pataria apsilankyti Krešvilio rage: aplink kalkakmenio įdubą išrausta daugybė urvų. Į vienus galima įeiti, į kitus – tik žvilgtelėti pro plyšelį. Tačiau parengti informaciniai stendai, kuriuose išsamiai pasakojama apie šiose vietose atkastus radinius.

Akmeniniai Sardinijos kūgiai – keistieji nuragai

Sardinijoje nuragų, didesnių ar mažesnių, yra apie 7 tūkst. Manoma, kad jie statyti apie 1500–400 m. pr. Kr., kiti šaltiniai teigia, kad nuragai dar senesni – kai kurie amžių skaičiuoja nuo 4 tūkst. pr. Kr. Keliautojus stebina iš didžiulių akmens blokų sukrauti nupjauto kūgio formos bokštai, šalia kurių įsikūrusios gyvenvietės. Įdomiausi nuragų kompleksai yra Su Nuraxi prie Baruminio, Serra Orrios prie Dorgalio mieto ir Santu Antine netoli Toralbos.

Trumpiausios dienos sutiktuvės Airijos pilkapyje

Airijoje gausu priešistorinių paminklų: tai dolmenai šalia Caherkornelio, Ardaros miestų, akmenų ratai netoli Kenmerio, Balinos, Strabano miestų. Bene pats unikaliausias priešistorinis objektas yra koridorinis kapas Bru na Bóinne, kitaip vadinamas Niugreidžu. Pilkapis yra devynių metrų aukščio, 76 metrų pločio, sukrautas iš beveik 200 tūkst. greipfruto dydžio akmenų, užpiltų durpių sluoksniu.

Priešistorinis pastatas unikalus viena savybe – trumpiausią metų dieną pirmasis kylančios saulės spindulys prasiskverbia į vidų ir apšviečia 18 metrų ilgio koridorių bei gilumoje esantį laidojimo kambarį. Niugreidžą supa apie 20 mažesnių kapų, netoliese stūkso galingi Dauto ir Nauto pilkapiai.

Šiaurės Amerikoje turistus stebina figūriniai piliakalniai

Keliaujant po JAV akis verta paganyti į unikalius figūrinius piliakalnius (angl. mound), kurie žvelgiant iš paukščio skrydžio primena įvairių gyvūnų figūras. Štai Ajovos valstijoje supilta meškų formos piliakalnių grupė, Ohajo valstijoje vertas dėmesio vingiuotas 400 metrų ilgio bei trijų metrų aukščio pylimas, vaizduojantis gyvatę, o Džordžijoje yra erelio ir aligatoriaus formų piliakalniai. Manoma, kad šie priešistoriniai statiniai galėjo būti supilti apie 1 tūkst. m. pr. Kr.

Dar viena įdomybė, verta turistų dėmesio, yra apie 800 m. pr. Kr. iš žemių ar molio pastatytos piramidės. Didžiausios yra Kahokijoje prie Sent Luiso ir Maundvilio archeologiniame parke. Piramidės ir piliakalniai mažai tyrinėti, nes vietiniai įstatymai draudžia kasinėti laidojimų vietas.

Į Bretanę – pasigrožėti tūkstančių menhyrų lauku

Prancūzijoje stūkso daugybė megalitinių pastatų, yra nemažai olų, kuriose slypi priešistorinio žmogaus piešiniai, tačiau bene įdomiausias paminklas yra Bretanėje, šalia Karnako kaimelio. Čia kiek akys aprėpia tęsiasi milžiniškas menhyrų laukas. Sena legenda pasakoja, kad piktas burtininkas užkerėjo romėnų legioną ir šis amžiams sustingo šiose vietose. Tačiau tikrieji akmenų statytojai gyveno daug seniau, nei romėnai ryžosi užkariauti barbarų gentis, apie 4 tūkst. m. pr. Kr.

Spėjama, kad tada būta apie 10 tūkst. akmenų, nuo 50 cm iki kelių metrų aukščio, ir jie buvo surikiuoti į griežtas linijas. Pats didžiausias menhyras siekė apie 20 m aukščio. Šiandien belikę apie 3 tūkst. stovinčių akmenų. Menhyrų lauko paskirtis neaiški, populiariausia teorija teigia, kad ši konstrukcija skirta astronominiams reiškiniams stebėti.

Į Ukrainą ir Vidurio Rusiją – paviešėti kaulinėse mamutų medžiotojų gyvenvietėse

Pasak E.Šatavičiaus, mamutų medžiotojų gyvenviečių būta visoje Europoje, tačiau statiniai geriausiai išlikę Pietų ir Vidurio Rusijoje bei Ukrainoje aplink Kijevą ar į pietus nuo sostinės, mat šių vietų nesiekė paskutinis ledynas. Mamutų medžiotojų kultūros, egzistavusios prieš 30–12 tūkst. metų, pastatams statyti naudoti mamutų ir kuprotųjų raganosių kaulai. Tokiose gyvenvietėse galėjo gyventi po kelis šimtus žmonių.

Kai kurie mokslininkai mamutų medžiotojų kultūras laiko pirmosiomis civilizacijomis, mat jos išrado keramiką, mokėjo pasigaminti audinių iš karklo ar dilgėlių. Nemažai unikalių mamutų medžiotojų statinių galima pamatyti žymiausiuose Rusijos ir Ukrainos muziejuose.

Į Pietų Ameriką – bent akies krašteliu pasigėrėti priešistoriniais uolų piešiniais

Piešistorinių piešinių urvuose randama visame pasaulyje, tačiau paprastam turistui retai nusišypso laimė pasigėrėti nuostabiais kūriniais. Dauguma jų griežtai saugomi, mat net menki mikroklimato pokyčiai kenkia piešiniams.

Pavyzdžiui, Prancūzijos Lasko urvą susigriebta užkonservuoti tik piešiniams pradėjus nykti. Pietų Amerikoje, Argentinoje netoli Perito Moreno miesto, yra vienas įdomiausių ir spalvingiausių urvų – Cueva de las Manos, Manoso urvas. Čia kvapą gniaužia daugybė rankų atspaudų, rodos, paliktų žaidžiančių vaikų, taip pat ir dinamiškos medžioklės scenos. Manoma, kad seniausias piešinys nupieštas prieš 13 tūkst. metų.

Dar senesni urvų piešiniai atrasti Brazilijoje, Sera da Kapivaros nacionaliniame parke, – manoma, kad jie sukurti prieš 25 tūkst. m.

Na, nesant galimybei pasigrožėti piešiniais, Pietų Amerikoje galima leistis į daugiadienes išvykas ieškoti dingusių miestų ar nusifotografuoti šalia didingų piramidžių, kurių šiame žemyne – apstu.

Afrika – žmonijos lopšys

Nemažai archeologų svajoja patyrinėti žmonijos lopšiu vadinamą Afriką, juk čia slypi daugybė atsakymų į žmonijos raidos klausimus. Tačiau tiek mokslininkams, tiek turistams sunku patenkinti savo smalsumą, mat dauguma priešistorinių paminklų slypi atkampiose vietovėse. Keliaujant po Botsvaną, jei pasitaikys geras gidas, galima apžiūrėti Codilą, esantį Kalahario dykumoje. Čia galima pamatyti daugiau nei 4 tūkst. piešinių ant uolų, išsibarsčiusių didžiulėje teritorijoje, ar Čongonio uolų piešinius Malavyje.

O Senegale ir Gambijoje būtų galima pasigrožėti sakralinės paskirties akmenų ratais, Sudane kelionių gidas galėtų nuvesti prie senų piramidžių, kuriose buvo laidojami valdovai. O štai Etijopijoje, Avašo upės slėnyje, kvapą gniaužiančių pastatų nėra, tačiau radiniai pribloškia savo amžiumi: rasta įrodymų, kad žmonių protėviai čia gyveno net prieš 4 mln. metų.

Unikalios Lenkijos titnago kasyklos

Kaimyninėje Lenkijoje taip pat esama įdomių objektų. Štai Kšemionkose, į pietus nuo Varšuvos, yra neolito laikų šachtinės titnago kasyklos, šalia kurių įkurtas muziejus, viliojantis lankytojus turtinga ekspozicija.

“Lenkijoje dėmesio verti ir pusiau megalitiniai palaidojimai Kujavijoje. Įdomu apžiūrėti trapecijos formos, 20–30 metų ilgio pilkapius, kurių kraštuose sustatyti didžiuliai akmenys, o ant viršaus supilta žemė. Taip pat yra atkurtos gyvenvietės iš akmens ar bronzos amžiaus, lankytojai gali išsirinkti norimą amžių ir pagyventi jame kurį laiką”, – pasakoja archeologas E.Šatavičius.

Tūkstančiai paslaptingų Skandinavijos pilkapių

O Skandinavijoje pilkapiai užburia ne tik keliautojus, bet ir mokslininkus. Tarkim, Norvegijoje pilkapiuose rasta palaidota žmonių kartu su didžiuliais laivais, šie radiniai padėjo išsamiau pažinti vikingų istoriją. O štai V–VI a. Švedijos Gamla Upsalos pilkapyną aplenks retas turistas. Kažkada čia buvo supilta apie 3 tūkst. kapų. Nors iki šių dienų jų išliko dešimt kartų mažiau, reginys vis tiek gniaužia kvapą.