Lietuvos alkoholio gamintojai ir prekybininkai žavi savo atkaklumu ir išmoningumu. Jie suranda šimtus argumentų ir tyrimų, kurie turėtų iliustruoti, kad alkoholio akcizo mokesčiai Lietuvoje turėtų būti kuo mažesni ir esą tai būtų labai naudinga Lietuvos valstybei bei jos gyventojams. Lygiai taip pat entuziastingai ir rimtais veidais jie įrodinėja, kad alkoholio reklamos draudimas yra nesąmonė. Jie netgi užsako sociologinius tyrimus, kurie (koks netikėtumas) patvirtina, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Ir, pasirodo, ne alkoholio gamintojai ir prekybininkai, o mūsų šalies gyventojai įsitikinę, kad uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą alkoholio vartojimas nesumažės. Kaip įdomu.
Žinoma, aplink alkoholį visada sukosi milžiniški pinigai, ši pramonė visada samdėsi stiprius lobistus, kurie Seimo nariams dieną naktį pudrino smegenis, kad viską, kas susiję su alkoholiu, reikia palikti savireguliacijai, o jei nepaliksite, bus baisu: Lietuvoje išplis pilstukas kaukolinis, per šalį ropos visokie degtinės ir kitokio brudo kontrabandininkai ir dėl to alkoholizmas šalyje dar labiau išsikeros, o mokesčių į biudžetą bus surenkama labai minimaliai.
Abejojantiems parlamentarams mikliai iš po stalo traukiami sociologiniai tyrimai, kuriuose vėlgi juodu ant balto parašyta, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog, visiškai uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje, ši reklama tik papildys užsienio šalyse registruotų žiniasklaidos kanalų, kuriuos galima matyti Lietuvoje, kišenes. Šiaip jau 99,5 proc. Lietuvos gyventojų tokio sakinio net nesugalvotų, bet su alkoholio pramonės atstovų pagalba – sugalvoja.
Visi šie primityvūs žaidimai, gąsdinimai ir verkšlenimai visiškai neįtikina. Kur kas labiau įtikina paprasto gydytojo psichiatro, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos ir brangių lobistų samdytis negalinčių blaivininkų argumentai, kad padidinus alkoholinių gėrimų akcizo mokesčius ir stipriai apribojus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje stipriai sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu, sumažėjo neblaivių vairuotojų padarytų avarijų ir suluošintų žmonių, sumenko nelaimingų atsitikimų su išgėrusiais žmonėmis darbovietėse, apmažėjo tiesiog gatvėse besišlaistančių girtų asmenų. Ir visa tai įvertinus pingine išraiška paaiškėjo, kad visomis prasmėmis valstybė bei jos gyventojai stipriai išlošė.
Alkoholio reklama ypač didelį poveikį daro jaunimui, o kai jos mažiau, nauda akivaizdi. 2000–2007 m. Lietuvos jaunuoliai išgerdavo nesuvokiamus kiekius alkoholinių kokteilių ir kitokių alkoholinių gėrimų, o pastaraisiais metais šie skaičiai sumenko ir dabar jau yra nebe tokie gąsdinantys.
Šiaip jau alkoholio gamintojai ir prekybininkai labiausiai klestėjo tuomet, kai prie valdžios vairo sklaidėsi socialdemokratai ir “darbiečiai”. Esant dabartinei valdančiajai koalicijai jiems sunku. Reikia tikėtis, kad ir nepalengvės. Nes būtent dabartinę alkoholio politiką galima pavadinti išmintinga ir naudinga valstybei bei jos žmonėms.