Pasirinkusi vos keturis rekonstruojamus objektus prioritetiniais, Kultūros ministerija kol kas nesugeba užtikrinti net jų sklandaus finansavimo.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas prioritetiniais objektais vadina Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos, Kauno ir Klaipėdos dramos teatrų bei M.K.Čiurlionio muziejaus rekonstrukcijos darbus. “Veidas” domėjosi, kas šiuo metu vyksta minėtose statybų aikštelėse.

Bibliotekoje statybininkų gali nebelikti

“O jūs pataikėt. Ką tik baigiau posėdį su statybininkais”, – prisipažino prieš porą savaičių Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus postą užėmęs Renaldas Gudauskas.

Pasak jo, statybininkai už aukštos tvoros Nepriklausomybės aikštėje tebedirba, tačiau trys milijonai litų, skirti šių metų darbams, jau baigiami panaudoti. Tad rugsėjį senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija gali sustoti. “Kad taip neįvyktų ir statybininkai bibliotekoje tvarkingai dirbtų toliau, turime iki metų pabaigos gauti dar maždaug 2,5 mln. Lt. Priešingu atveju tektų objektą konservuoti, o tai savo ruožtu irgi pareikalautų maždaug 450 tūkst. Lt”, – “Veidui” pasakojo R.Gudauskas.

Iš kur statybos darbams pratęsti reikalingą sumą ketinama gauti? Bibliotekos vadovo nuomone, pats racionaliausias būdas būtų valstybinės investicijos. Tačiau svarstytini ir bankų kredito variantai. Bibliotekos rekonstrukcijai užbaigti reikės dar maždaug 60 mln. Lt. 2011-aisiais jos darbams, R.Gudausko duomenimis, žadama skirti 10 mln. Lt.

M.K.Čiurlionio muziejuje – tyla

Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis “Veidą” informavo, kad šiuo metu muziejuje darbai nevyksta, nes jiems finansuoti 2010-aisiais nebuvo gauta lėšų. Dar Lietuvos tūkstantmečio programoje figūravęs objektas, į kurio rekonstrukciją jau investuota maždaug 10 mln. Lt, iki šiol stovi nebaigtas. Sutvarkytame priestate turėtų įsikurti muziejaus biblioteka ir archyvas – jų fondai dabar iškelti į kitus muziejaus padalinius.

“Darbuotojai ekstremaliomis evakuacijos sąlygomis dirba jau keletą metų. O patys Vytauto Didžiojo muziejaus rūmai, pastatyti 1936-aisiais, stovi miestiečiams gal ir patogioje, tačiau geologiniu požiūriu nesaugioje vietoje – ant netvirto pakalnės grunto. Tą gruntą vandens srautai, atitekantys nuo Žaliakalnio, nuolat plauna iš po pamatų. Esu matęs, kaip po didesnės liūties kalno papėdėje į viršų šokinėja kanalizacijos dangčiai, o iš klozetų muziejaus tualetuose liejasi fontanai”, – pasakoja O.Daugelis.

Kita šios rekonstrukcijos problema – prie bankroto slenksčio atsidūręs pagrindinis statybos rangovas “Ranga IV”. Norint atnaujinti darbus tektų skelbti naujo rangovo konkursą. “Tačiau kaip jį skelbti, kai nėra jokių finansavimo garantijų? Girdžiu pažadus, kad kitais metais gausime 3 mln. Lt, nors kasmet prašome 7–8 mln. Lt. Iki darbų pabaigos mums trūksta dar maždaug 14 milijonų”, – teigia muziejaus vadovas.

Remontas žengia į Didžiąją salę

Užtat netoliese, Laisvės alėjoje, rekonstruojamame Kauno valstybiniame dramos teatre statybininkai pluša, nors labai ir neskubėdami: čia darbams, pasak teatro direktoriaus Egidijaus Stanciko, šįmet gauta 4,5 mln. Lt. “O neskuba statybininkai todėl, kad pinigai jiems skirstomi ketvirčiais. Paskutiniajam, ketvirtajam, ketvirčiui belikę 800 tūkst. Lt. Dabar tvirtinami pastato pamatai, tvarkomas rūsys ir stogas virš Didžiosios salės”, – pasakoja teatro vadovas.

Nebeliko anksčiau turėtų vilčių, kad žiūrovus į šią salę teatras galėtų pakviesti jau šių metų gruodį, minėdamas savo 90-mečio jubiliejų: iki rekonstrukcijos pabaigos trūksta dar 35 mln. Lt. Tiesa, kitais metais yra vilčių maždaug 10 mln. Lt sulaukti iš ES struktūrinių fondų, nes tiek Kauno, tiek Klaipėdos dramos teatrai pripažinti reikšmingais kultūros paveldo objektais. Tačiau kol kas negauta jokių patvirtinimų, kad šie pinigai išties bus skirti. “Bet turime sutvarkytas net penkias mažesnes sales, jose iš švęsime teatro jubiliejų”, – nenusimena E.Stancikas.

Klaipėdoje kalami poliai

Klaipėdos dramos teatro aktoriai jokių savų atsarginių salių neturi ir spektaklius dažniausiai rodo Žvejų rūmuose. Šio teatro vadovas Gediminas Pranckūnas džiaugiasi bent jau tuo, kad šį vidurvasarį teatro rekonstrukcijos darbai pagaliau ne juokais įsibėgėjo. Nuolat kovodami su pamatus semiančiu vandeniu (mat teatras stovi toje vietoje, kuria anksčiau ėjo Danės senvagė), statybininkai į gruntą jau rengiasi kalti polius. Tikimasi, kad jais sutvirtinti pamatai bus patikimas istorinio teatro pastato ramstis.

Kadangi darbai pradėti palyginti neseniai, 2010-iesiems skirtų 3 mln. Lt šįmet statybininkams turėtų pakakti. Kitais metais šiam objektui kuluaruose žadami net 9 mln. Lt, nes neseniai statybą apžiūrėjęs ministras A.Gelūnas pareiškė, kad Vakarų Lietuvos regionas negali dešimtmetį kentėti be dramos teatro. Klaipėdiečiai taip pat pretenduoja į maždaug 10 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų, tačiau realiai, G.Pranckūno spėjimu, teatrą pasieks gerokai mažesnė suma.

Vien statybinė Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos dalis kainuos beveik 20,7 mln. Lt. Dar kone dukart tiek prireiks dviejų teatro salių įrangai. Bendra rekonstrukcijos darbų vertė – 65 mln. Lt.

“Mano svajonė – kuo greičiau baigti statybą ir atnaujintą teatrą perduoti jaunajai kartai. Iš anksto kviečiu jus į būsimą atidarymą”, – linksmai baigė pokalbį teatro vadovas.