Į „Veido“ klausimus atsako TEO LT generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

VEIDAS: Jus vadina vizionieriumi, gebančiu numatyti, su kokiais iššūkiais telekomunikacijų ir IT rinka susidurs ateityje. Tačiau kieno žodis dažniau būna lemiamas priimant strateginius sprendimus – jūsų ar akcininkų?
A.Š.: Nelaikau savęs vizonieriumi, greičiau priskirčiau save prie ieškotojų. Nors daug kas sako, kad krizė mus stabdo daugelyje atskirų ekonomikos sektorių, tačiau jei kalbame apie technologijas, jų pažangą, įvairiausių vartotojų poreikius, mes gyvename itin greitai besikeičiančioje aplinkoje. O mes, kaip operatorius, iš tų nuolat atrandamų technologijų, kurios visą laiką tobulinamos, labai greitai turime sukurti paslaugą, produktą. Tad aš tiesiog sėkmingai dalyvauju tose paieškose, kaip ir visa kompanija.
O dėl sprendimų – džiaugiuosi, kad turime tokią tiek privačių, tiek strateginių akcininkų struktūrą, leidžiančią turėti paritetą. Kai kalbame apie konkrečias investicijas šioje rinkoje, kartais pirmauja mūsų komandos – TEO vadovų ir ekspertų – paritetas, kartais – investuotojų, o taip būna dažniausiai dėl labai geros tiek mūsų kolegų, tiek kitų vartotojų Skandinavijos, Baltijos šalių rinkose praktikos, kurią būdami didelėje korporacijoje mes galime susieti ir naudoti.
Tad patirties ir idėjų kaita yra labai intensyvi, šiuo atveju net nekyla minties, kieno žodis turi būti lemiamas. Aš vis dėlto manau, kad lemiamą žodį turi tarti vartotojai. Jei mes, dirbantys šioje rinkoje, ir investuotojai ilgai ginčysimės, o koks šimtas vartotojų per dieną tuo metu atsisakys mūsų paslaugų, tada tai netenka jokios strateginės vertės. Kartais mūsų patirtis būna skausminga, mes per vėlai sužinome, kodėl vartotojas jau nebe su mumis, bet netgi jei jo fiziškai nėra šalia, investuotojai, akcininkai bei įmonės ekspertai ir vadovai visada galvoja, ką vartotojas pasakytų dėl to šiandien priimamo sprendimo.
VEIDAS: Vis dėlto kaip jums pavyksta įtikinti skandinavų akcininkus investuoti tokias lėšas į šviesolaidinio interneto plėtrą Lietuvoje?
A.Š.: Tai ilgalaikių investicijų reikalaujantis verslas. Čia ne spekuliacijos akcijomis biržose. Tokia yra telekomunikacijų ir IT paslaugų rinkoje egzistuojanti verslo logika: jei mes norime dirbti inovacijų principu, turime diegti naujausias technologijas, naudoti technologinius sprendimus, kurie net jei yra atrasti, nebūtinai iki galo baigti.
Nuo to laiko, kai žmogus išrado šviesolaidį ir gavo Nobelio premiją, tas šviesolaidis taip pasikeitė, ir mes, operatoriai, pagal vartotojų poreikius jį taip ištobulinome… Ir tam kartais reikia dešimtmečių.
Esame patenkinti, kad turime labai gerus strateginius investuotojus, kurie patys dirba šioje srityje ir supranta ilgalaikių investicijų svarbą. Eidami šiuo keliu mes vieni iš kitų mokomės. Džiaugiamės, kad kartais mums Lietuvoje kas nors pavyksta net geriau nei kolegoms Skandinavijos šalyse ir turime galimybę netgi patalkinti tobulinant kai kuriuos kolegų sprendimus.
VEIDAS: Kaip atrodys Lietuvos telekomunikacijų ir IT rinka dar po dešimtmečio?
A.Š.: Plėtra vyko ir vyks. Bet koks įrenginys turės būti ne dešimt ir ne dvidešimt kartų universalesnis, leisiantis naudotis vartotojui įvairiomis technologijomis, sprendimais.
Jei kalbėsime apie mūsų rinkos žaidėjus, manau, jie turės patirti konsolidaciją. Šiandien Lietuvos telekomunikacijų ir IT rinka yra persotinta: turime daugiau nei šimtą interneto paslaugų teikėjų, kurie dirba savo tinkluose arba naudojasi kad ir iš mūsų, didžiausio tinklo turėtojų, nuomojama infrastruktūra, ir, regis, 26 universalias telekomunikacijų paslaugų bendroves, taip pat kone ne po vieną kabelinę televiziją beveik kiekviename rajone.
Spaudimas mažesniems žaidėjams dirbti skaidriai, valdyti savo sąnaudų struktūrą bus vis didesnis, nes turėsime įstengti mokėti valstybei vis didėjančius mokesčius. Tuo labiau kad investicijų poreikis išliks, nes vartotojai reikalaus kokybinių sprendimų. Tokioje nedidelėje rinkoje tiek daug žaidėjų egzistuoti negali, tad jie turės jungtis, o vartotojai dėl to, be abejo, išloš.
Lietuvių perkamoji galia gerokai mažesnė nei ES vidurkis, tačiau technologijos brangsta, o mes jas diegdami mokame tą pačią kainą kaip ir bet kuris kitas Europos telekomas, tad įtampa bei krūvis, norint būti universaliam ir maksimaliai ekonomiškam, kokybiškam ir pelningam, labai didėja. Tokia yra perspektyva, o kaip mums seksis, pamatysime. Kas žino, galbūt ir mes pradėsime teikti mobiliojo balso paslaugas ir taip padarysime savo paslaugų portfelį visiškai universalų bei visavertį.

VEIDAS: Kodėl turėdamas tiek patirties ir žinių nekuriate savo verslo?
A.Š.: Kai valstybė sumažins fizinių asmenų pajamų mokesčius ir leis kaupti privatų pensijų fondą, o ne tuščiai atiminės į seniai bankrutavusį Socialinio draudimo fondą, gal tuomet man pavyks kažkiek sutaupyti, kad galėčiau tą verslą pradėti (šypsosi). Šiandien aš neturiu tiek pradinio kapitalo, kad galėčiau savo idėjas realizuoti, o idėjų yra ne viena. Finansinių įstaigų pozicija žvelgiant į potencialius paskolų gavėjus taip pat nėra pati geriausia. Tad verslui, ko gero, dar ne laikas.
VEIDAS: Ar jūsų vaikai jaučia, kad turi tėvą, – ar pakanka laiko šeimai?
A.Š.: Niekada nesupratau tų vadovų, kurie šneka, kad atidavė darbui viską ir kad ne tik šeimai, bet ir sau nieko nepasiliko. Tai ne tiesa, o tik dirbtinis savo įvaizdžio kūrimas. Aš galiu bet kada vidury dienos atsistoti ir išeiti iš įmonės, jeigu tik nėra gaisro bei evakuacijos, ir susitikti su savo sūnumi ir dukra. Mano vaikai tikrai turi tėvą. Ir galiu sau leisti po beveik dešimties metų darbo, kai įmonėje viskas gerai, vasarą išeiti vieno mėnesio nemokamų atostogų, kad ilgiau pabūčiau su vaikais, nes jie paaugliai ir jiems manęs iš tikrųjų reikia.
Tad neverta iš savęs kurti darboholiko. Mes tokiais tampame, kai nemokame planuoti nei savo, nei kolegų ar darbdavių laiko.