BFL

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį siekdamas įstatymu įtvirtinti dirbtinį apvaisinimą – po svarstymo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui.

Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 15. Seimas dar turės balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.

Už projektą buvo socialdemokratai, liberalcentristai, liberalai, prieš – didžioji dalis konservatorių, “darbiečiai” susilaikė. “Tvarkiečių” balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse.

Seime svarstymo metu laimėjo liberalųjį dirbtinio apvaisinimo reguliavimą remiantys parlamentarai. Balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko liberalųjį kelią.

Už projekto straipsnio nuostatą, kuri leidžia sukurti iki 10 embrionų, balsavo 62 Seimo nariai. Už nuostatą, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų, balsavo 52 Seimo nariai.

Seimui anksčiau buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D.Mikutienės sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės.

Seime po svarstymo pritarta liberalizuotam projektui, tačiau priėmimo metu balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas dar turi galimybę vėl grįžti prie konservatyvaus reglamentavimo.

“Darbietės” D.Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.