Šiuo metu Lietuvoje veikia tik ekologiškų produktų auginimo ir gamybos kontrolė, tačiau niekas netikrina, ar tikrai visa ekologijos sertifikatą turinčio ūkininko gamintojo produkcija yra ekologiška.

Vis paklausesnė ir brangesnė ekologiška produkcija – patraukli verslo niša Lietuvos ūkininkams, maisto perdirbėjams, prekybininkams, o kartu ir piktnaudžiautojams. Pastarieji pasinaudoja ekologiškos pramonės kontrolės spragomis ir po šiuo prestižiniu ženklu sukiša chemizuotai užaugintą ir pagamintą produkciją. Tuo tarpu vartotojas neturi jokių garantijų, kad brangiau mokėdamas už ekologijos ženklu pažymėtą maistą, kuris turėtų būti natūralus ir sveikas, jį tokį ir gauna.
Ekologiškų maisto produktų programos “Tatula” – seniausio, jau 24-us metus skaičiuojančio šios krypties judėjimo Lietuvoje – aktyvistai pripažįsta, kad norint apgauti vartotoją, galimybių tai padaryti Lietuvoje yra aibės. Net ir turint lietuviškąjį “Ekoagros” sertifikatą, turguose ar tiesiai iš namų galima pardavinėti bet kokią produkciją – galutinės jos kokybės pas mus niekas nebetikrina. Dar daugiau galimybių maustyti pirkėjus sukuria jų pačių naivumas: kartą atradę ekologišku pavadintą turgelį jie nuolat į jį plūsta ir dosniai atveria pinigines, nors iš tiesų jame tikro ekologiškumo – tik užuominos.

Prižiūri procesą, bet ne rezultatą

Ekologinio 175 ha augalininkystės ūkio savininkas Jonas Keršys Elektrėnų rajone augina grikius, kviečius, pelėžirnius. Pasirinkta ūkininkavimo kryptimi jis patenkintas: ekologinę žemdirbystę gausiai remia ES fondai, o ekologinių ūkių produkcija labai paklausi – kone viską, ką užaugina, jis parduoda užsienyje. Todėl šiam ūkininkui net į galvą neateitų piktnaudžiauti ekologijos vardu ir su šiuo skambiu pavadinimu mėginti parduoti chemizuotai užaugintus grūdus. “O kam – sukurta tikrai nebloga sistema su savomis taisyklėmis. Kam jas laužyti, jei ir taip viskas gerai sekasi?”, – ramiai dėsto žemdirbys.
Tačiau ne visi jo kolegos mano taip pat. Per pastaruosius kelerius metus VšĮ “Ekoagros” – vienintelė Lietuvoje ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga – yra panaikinusi kelis išduotus ekolginių ūkių sertifikatus, nes patikrinus jų eksportuotų grūdų kokybę užsienyje, šie neatitiko ekologiškos produkcijos reikalavimų. “Tokiu atveju mes panaikiname sertifikatą, ūkininkas privalo grąžinti visą jam suteiktą išskirtinę paramą”, – paaiškina “Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis.
J.Keršys įsitikinęs, kad tokių nesusipratimų nekiltų, jeigu Lietuvoje kas nors apskritai tikrintų ekologiškais vadinamų produktų kokybę. “Dabar pas mus prižiūrimas – ir gana griežtai, tvarkingai – tik pats gamybos procesas, o jo rezultatas – ne”, – paaiškina ūkininkas. Pavyzdžiui, jo ekologinį ūkį pagal taisykles kartą per metus patikrina “Ekoagros” specialistai: tikrinama, ar laukai netrčšiami draudžiamomis cheminėmis trąšomis ir kitomis medžiagomis; ar ekologinės gamybos principus atitinka grūdų surinkimo, saugojimo, gabenimo įranga ir procesas. Jei viskas gerai – ekolginio ūkio sertifikatas pratęsiamas dar metams.
“Taigi matydami “Ekoagros” sertifikatą jūs galite būti tikri, kad perkate produkciją iš ekologiniu pripažinto ūkio, tačiau neturite jokios garantijos, kad gaunate ekologišką produktą – palikta galimybė sertifikatą turintiems ūkininkams pardavinėti bet ką”, – paaiškina J.Keršys. Jis pats sako net neturintis, o ir neieškantis galimybių ką nors apmauti – ir sėklas perka, ir produkciją pardavinėja su sąskaitomis, kurias, pasibaigus metams, taip pat privalu pateikti “Ekoagros”, kuri vertina, ar parduotos produkcijos kiekis atitinka galimą konkretaus ūkio produktyvumo rodiklį. “Tačiau kur garantija, kad tik tai, ką užaugina, parduoda ir tie ekologijos sertifiką turintys ūkininkai, kurie daržoves ar vaisius pardavinėja nesupakuotus ir neapskaitytus turguje ar tiesiog iš namų”, – retoriškai klausia ūkininkas.

Tikrina tik popierius

T.Demikis pripažįsta, kad ekologinėje žemdirbystėje piktnaudžiauti galimybių tikrai yra. “Bet ką mes galime padaryti? Juk netirsi kiekvieno pomidoro, kiekvienos morkos ir nepastatysi inspektoriaus prie kiekvieno turgaus prekystalio”, – aiškina specialistas. Anot jo, “Ekoagros”, pagal ES tvarką, kontroliuoja tik ekologiškos produkcijos auginimo ir gamybos procesą, o už ekologiškų, kaip ir visų kitų maisto produktų kokybę atsako ją prižiūrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Pastaroji “Veidą” infomuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo atlikti 8 specializuotų ekologiško maisto parduotuvių patikrinimai, nustatyti 6 pažeidimai – 4 higienos, 1 atsekamumo (nebuvo pateikti visi produkto ekologinę kilmę įrodantys dokumentai) ir 3 produktų (jų ženklinimas neatitiko taisyklių).
Per tą patį laikotarpį VMVT yra gavusi 8 skundus dėl ekologiškų produktų, 4 iš jų pasitvirtino: ekologiškų prekių skyriuje buvo sudėtos ir kitos prekės; prekybos kioske “Lietuviška ekologiška produkcija” buvo prekiaujama neekologiškais vaisiais ir daržovėmis; interneto svetainėse buvo reklamuojamas ekologiškas maistas, kuris nebuvo sertifikuotas.
Kaip matyti iš pateiktų ataskaitų, VMVT tikrina tik ekologiškų produktų kilmės dokumentus, ženklinimą, tačiau pati savarankiškai laboratorinių produktų tyrimo neatlieka.
Ekologiškų produktų parduotuvę turintis ir pats juos gaminantis verslininkas Vytautas Vyskupaitis patvirtina: produktų kokybės tyrimas yra tik pačių šios specifinės rinkos dalyvių reikalas – valstybė (nei VMVT, nei “Ekoagros”) jokių tyrimų neatlieka. “Jei aš susirandu naują tiekėją ir nesu tikras dėl jo sąžiningumo – pats savarankiškai atlieku kelis šimtus litų kainuojančius pesticidų, kitų neleistinų cheminių priedų tyrimus”, – paaiškina jis.

Tik sąžinės reikalas

Ūkininkas Arūnas Giedrikas prie Biržų turi vieną didžiausių Lietuvoje – maždaug 10 ha – specializuotą ekologinės daržininkystės ūkį ir garsėja puikia reputacija, turi ištikimų pirkėjų būrį Vilniuje, kur kiekvieną penktadienį sėkmingai išparduoda visą atvežtų savo sezoninių daržovių krovinį. “Kaip aš galėčiau pardavinėti chemijos pagalba užaugintas daržoves, kai jas iš manęs perka kūdikių mamos? Aš gi ne antžmogis”, – “Veido” klausimu, ar įmanoma piktnaudžiauti ekologijos vardu, pasipiktina ūkininkas. Tačiau ir jis pripažįsta: ūkininko sąžinė yra ekologinės žemdirbystės pagrindas, jei norėsi nesąžiningai pasipelnyti – valstybinės institucijos bus bejėgės.
Ekologiškais produktais prekiaujantis V.Vyskupaitis pateikia vieną pavyzdį iš savo praktikos: jis pirko morkas iš vieno ūkininko, turinčio “Ekoagros” sertifikatą. Morkų derliaus sezonas pasibaigė, partneriai atsisveikino iki naujo derliaus. “Negalėjau patikėti savo akimis, kai po poros savaičių užsukęs į Vilniaus Tymo turgelį pamačiau tą patį ūkininką, pasidėjusį tą patį sertifikatą, prekiaujantį dailiomis, sultingomis morkomis. Nežinau, iš kur jis jų buvo gavęs, bet tikrai ne iš savo sandėlių – juose tikra ekologiška produkcija tikrai neatrodė taip patraukliai”, – pasakoja verslininkas.
“Tatulos” programos direktorius Almonas Gutkaukas sako, kad ekologiškai produkcijai įgijus gerą vardą ir tapus savotiška mada netruko pridygti ir neva tokius produktus siūlančių prekybos vietų, o puikiausias to pavyzdys – Tymo turgus. “Man juokas ima iš pasiturinčių Vilniaus senamiečio ir Užupio gyventojų, plūstančių į šį turgų ekologiškų produktų ir mokančių didelius pinigus. Kažkas pavadino turgų ekologišku – ir visi tiki, nebesidomi, o iš tiesų ten ekologišką produkciją pardavinėja vos vienas kitas pardavėjas”, – tvirtina šios rinkos senbuvis.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje nėra efektyvaus ekologiškos produkcijos kontrolės mechanizmo, todėl “Tatula” per daugybę metų susikūrė savąją savikontrolės sistemą. “Aš pats asmeniškai per tiek metų esu apvažiavęs visus ūkius, žinau, kas kiek ir ko pagamina – “Tatulos” mugėje plastikinėmis morkomis tikrai nepaprekiausi, kaimyno prekystalis tave iš karto demaskuos”, – tikina A.Gutkauskas.
Kokios, piktnaudžiavimo žodžiu “ekologiškas” pasekmės? Lietuvos gyventojų požiūris į ekologiškus produktus darosi vis skeptiškesnis, ekologiškų vaisių, daržovių, pieno ir mėsos gaminių mada traukiasi. Kelis kartus apgauti žmonės praranda norą mokėti nemažus pinigus už nežinia, ar ekologišką produktą. Regis, dėl šios priežasties Vilniuje neišsilaikė ir buvo uždarytos net kelios ekologiškų maisto produktų ir nemaisto prekių parduotuvėlės.

Madingasis Vilniaus Tymo turgus tik nešioja ekologiško turgaus pavadinimą, tačiau iš tiesų sertifikuotos ekologiškos produkcijos čia vos keli prekystaliai

Įkirta:
“Ekoagros” kokybės vadovas T.Demikis: “Ekologinėje žemdirbystėje yra galimybių sukčiauti, bet juk netirsi kiekvieno pomidoro.”