Scanpix

Kamčiatkoje specialistų fiksuojami Kizimeno ugnikalnio veikimo pokyčiai, kaip mano mokslininkai, gali būti katastrofiško išsiveržimo pranašai.

Kaip pranešė Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos instituto Tolimųjų Rytų skyrius, pastarosiomis dienomis seismologijos stotys pradėjo fiksuoti stiprų ugnikalnio drebėjimą.

“Ugnikalnis tebesiveržia. Registruojama šilumos anomalija rodo, kad uoliena krateryje smarkiai įkaito”, – sakė skyriaus atstovas.

Pasak mokslininko, vulkanologų turimi duomenys rodo, kad Kizimenas rengiasi galingesniam nei dabar vykstantis išsiveržimui. “Yra tikimybės, kad milžino krateryje įvyks katastrofiškas sprogimas”, – sakė jis.

Dabar iš ugnikalnio kraterio veržiasi dujos, kuriose pelenų nedaug.

“Pastarąjį kartą ugnikalnis iš kraterio išspjovė pelenų į maždaug 4 900 metrų virš jūros lygio aukštį gegužės 17 dieną”, – nurodė Vulkanologijos ir seismologijos instituto atstovas.

Kizimenas – vienas iš 29 veikiančių Kamčiatkos ugnikalnių. Jo aukštis – 2 485 metrai. Pastarąjį kartą ugnikalnis priminė apie save išspjaudamas pelenų ir lavos 1928 metais. Pernai lapkritį Kiziminas vėl nubudo. Didžiausi kiekiai pelenų iš jo kraterio buvo išmesti šį sausį. Pelenų stulpai siekė 10 km aukštį. Šleifas tada pasiekė Kamčiatkos Petropavlovską, esantį už daugiau kaip 200 km nuo besiveržiančios sopkos.

Šiuo metu mokslininkai gali stebėti milžino gyvenimą tik  remdamiesi palydovų duomenimis ir mėginiais, paimtais už kelių kilometrų nuo ugnikalnio, nes Kizimenas yra sunkiai pasiekiamas ir toli.

Šiuo metu Kizimenui suteiktas “geltonasis” pavojingumo lėktuvams kodas. Tai reiškia, kad pelenai ir dujos, kuriuos iš kraterio spjaudo milžinas, pavojingi oro transportui.