"Veido" archyvas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas mato dar vieną alternatyvą – progresinius mokesčius. “Manau, kad daugiau bus kalbama ne tiek apie mokesčių didinimą, kiek apie išlaidų mažinimą. Blogiausiu atveju, jei reikės koreguoti mokesčių sistemą ir ieškoti papildomų pajamų, variantas būtų progresiniai mokesčiai, kurie galėtų būti taikomi ne tik darbo pajamoms, bet ir kitoms – dividendų, nuomos ir pan. Jei lygintume automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius, kurie palies beveik visus gyventojus, progresinis mokestis šiek tiek logiškesnis”, – “Veidui” sakė politikas.

Kol kas politikai nesiūlo progresinių mokesčių schemos, bet maždaug prieš metus šnekėta, kad uždirbantiesiems daugiau nei 10 tūkst. Lt būtų galima taikyti aukščiausią tarifą – 40 proc. Tačiau VMI duomenys rodo, kad žmonių, kurie galėtų mokėti didžiausius mokesčius, Lietuvoje bent jau oficialiai labai nedaug, tad vėl kyla klausimas, ar šis mokestis duotų akivaizdesnės naudos biudžeto pajamoms.

Štai pernai, VMI duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lt per mėnesį gavo mažiau nei 9 tūkst. gyventojų – 0,6 proc. visų gaunančių pajamas Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu net 39 proc. Lietuvos gyventojų pajamos sudaro iki 860 Lt neatskaičius mokesčių, o 27 proc. – nuo 1–2 tūkst. Lt. Neabejotinai ne visos nemažos dalies gyventojų pajamos į oficialią statistiką neįtrauktos, nes gautos iš šešėlinio verslo, tad jų apmokestinti neišeitų.

Daugelis ekonomistų baiminasi, kad įvedus progresinius mokesčius geriausi ir brangiausiai mokami specialistai iš Lietuvos emigruos, o užsienio verslininkams šalis bus nepatraukli.