Politikai aiškinasi, ar po Naujųjų pradės barškėti vartotojų lėšas SGD terminalui renkanti kiaulė taupyklė.

„Dujų terminalas – projektas numeris vienas“, – jau kitą rytą po sėkmingai socialdemokratams susiklosčiusio antrojo rinkimų turo pareiškė šios partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, pridūrė, kad protingiau būtų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statyti kartu su Baltijos kaimynėmis – Latvija ir Estija bei išsiderėti tokiam regioniniam projektui galimą ES paramą. Juolab netoli Lietuvos akis bado akivaizdus pavyzdys – Svinouiscio SGD terminalas Lenkijoje, kuriam gauta negrąžintina ES dotacija siekia 975 mln. Lt, vos ne pusę numatomų visų su dujų saugyklomis krante statomo terminalo statybos išlaidų (kurios sieks 2,275 mlrd. Lt).
Tiesa, jau kitą dieną tas pats A.Butkevičius pranešė, kad jo vadovaujama Vyriausybė greičiausiai atsisakytų prievolės iš SGD terminalo pirkti 25 proc. suvartojamo dujų kiekio ir peržiūrėtų gamtinių dujų perdavimo bei skirstymo tarifo, kuriame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu nuo kitų metų pradžios turėtų atsirasti SGD terminalo Klaipėdoje sąnaudų dedamoji, didinimą.
Kaip teigė VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, dėl šios dedamosios buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina 2013 m. galėtų didėti 3,7 cento už kubinį metrą. Dėl didesnės dujų kainos brangs ir iš jų gaminamos šilumos kilovatvalandė. Skaičiuojama, kad kitąmet „Klaipėdos naftai“ tokiu būdu bus sukaupta beveik 114 mln. Lt SGD terminalo projektui finansuoti. O per dvejus terminalo statybos, kurią planuojama baigti 2014-ųjų gruodžio pradžioje, metus jam dujų vartotojai tarsi klusnios bitutės avansu suneš mažiausiai 200 mln. Lt.

Žada pigsiant dujas

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad toks terminalo statybos finansavimo modelis racionaliausias ir vartotojams naudingiausias, nes valstybei nereikės papildomai skolintis ir užsikrauti ant savo pečių dar ir kapitalo sąnaudų, kurios anksčiau ar vėliau būtų kompensuotos per dujų tarifą. „Bet koks skolinimas galiausiai gula į kainą. Jeigu paskolina už didesnes palūkanas, tai tik brangiau kainuos“, – pasirinktą modelį gynė SGD terminalo statybai vadovaujančios valstybinės įmonės vadovas.
Kadenciją baigiančios Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius prieš antrąjį rinkimų turą drąsiai žadėjo, kad jau 2015-aisiais, vos pradėjus veikti SGD terminalui, dujos vartotojams atpigs 8–10 proc. (t.y. maždaug 20 centų už kubinį metrą), todėl dabartinis 3,7 ct brangimas esą nereikšmingas ir atsipirktų per pirmuosius SGD terminalo veiklos metus.
Tačiau negalima pamiršti, kad, remiantis perspektyviniais SGD terminalo verslo plano skaičiavimais, išlikus 2011 m. dujų vartojimo apimtims paties terminalo veikla vartotojams atsieis po 5–7 ct už kiekvieną kubinį metrą dujų, o jei apimtys kristų – ir daugiau. Pernai, sparčiai trąšų gamybos apsukas didinant „Achemai“, Lietuva suvartojo 3,37 mlrd. kubinių metrų dujų, šiais metais šalyje prognozuojamas jau tik 2,95 mlrd. kubinių metrų vartojimas, o 2015 m. tenumatomas 2,58 mlrd. kubinių metrų poreikis. Akivaizdu, kad jei terminalas tebus skirtas Lietuvos rinkai – jo išlaikymo sąnaudos vienam kubiniam metrui dujų turės augimo tendenciją.
R.Masiulio tvirtinimu, terminalo sąnaudos sudarys tik 5 proc. vartotojams parduodamos dujų kainos, ir tokiu atveju SGD terminalas atsipirktų per 20 metų. Jeigu terminalo sąnaudų dalis vartotojams tiekiamų dujų kainoje siektų 10 proc., investicijų grąžos būtų galima tikėtis per 15 metų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.