Generaline_prokuratura26

Generalinė prokuratūra sieks už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduoda Rusija, pranešė “Lietuvos ryto” televizija.

Generalinis prokuroras Darius Valys patvirtino, kad šiuo metu prokuratūra rengia dokumentus procedūrai pradėti, tačiau taktikos pareigūnas neatskleidžia. Pasak prokurorų, konkrečių veiksmų bus imtasi po to, kai teismas paskelbs nuosprendį šiuo metu vieninteliam kaltinamajam Konstantinui Michailovui.

Kitus tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON pareigūnus Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą išduoti atsisako Rusija, tačiau generalinis prokuroras patvirtino, kad buvusius omonininkus bus siekiama nuteisti už akių.

“Dėl nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusių asmenų šiuo metu sprendžiamas klausimas. Naujai pakeistas baudžiamojo proceso kodeksas leidžia pradėti procesą, inicijuoti nuosprendžio priėmimą už akių”, – sako generalinis prokuroras.

Liepos 31-ąją sueis 20 metų, kai Rygos omoninkai medininkų pasienyje nužudė 7 Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.

Tačiau prokurorai tikina, kad taip nenutiks – įtariamieji yra padarę daugiau nusikaltimų, todėl senaties terminas jiems pailgės. Senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medininkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu.

Prokuratūra tikina, kad kol kas tokio sprendimo nėra.

“Visų pirma ruošiama medžiaga dėl įtarimų formulavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Mat tokie įtarimai turi būti pareikšti ne mūsų šalies piliečiams, po to kitos procedūros vykdomos – dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir byla esant tam tikroms aplinkybėms gali būti perduota teismui ir neesant Lietuvoje kaltinamiesiems”, – dėsto generalinis prokuroras.

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas Raimundas Jurka abejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis tikina, kad įtariamiesiems privaloma įteikti pranešimą apie įtarimus. Anot prokurorų, kol kas jį yra gavęs tik vienas iš Rusijoje gyvenančių įtariamųjų.

“Jei byloje nėra duomenų, kad žmogui yra įteiktas pranešimas, tai yra, kad jis žino, kur vyks posėdis teisminis, kad vyks tas teisminis nagrinėjimas, toje byloje, kurioje jis kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos”, – aiškino R.Jurka.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tikino, kad Medininkų bylos įtariamieji galėtų būti teisiami. Užbaigti ikiteisminį tyrimą nedalyvaujant besislapstantiems asmenims esą leidžia pernai priimtos įstatymų pataisos.

Pasak S.Šedbaro, pagal galiojančias teisinės pagalbos sutartis apie įtarimus užtektų informuoti tik įtariamojo neišduodančią šalį.

“Tos šalies institucija privalo užtikrinti savo piliečiui įteikimą. Mūsų pareiga yra informuoti ir mes traktuojame, kad savo pareigą atlikome ir ana šalis įsipareigojusi toliau veikti atitinkamai gavusi atitinkamą dokumentą”, – tvirtino parlamentaras.

K.Michailovą prokurorai siūlo įkalinti iki gyvos galvos.

Kaltinamasis 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Nuo to laiko K.Michailovas yra suimtas.