Vienašališkai neigiamu požiūriu į Rusiją Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs ir įžvelgęs ne vien Maskvos kaltę dėl invazijos į Ukrainą, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas užminė mįslę: jis tiesiog nusišnekėjo, smarkios Kremliaus propagandos paveiktas, ar ėmė ieškoti naujų savo karjeros galimybių?

Padiskutuoti, kas naujo „Rytų fronte“, į ES ambasadoriaus Rusijoje paskaitą susirinkę Kauno technologijos universiteto studentai vienu metu neteko amo: vienas iškiliausių Lietuvos ir ES diplomatų Vygaudas Ušackas prabilo kaip etatinis Kremliaus propagandistas.

„Pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Rusijos atžvilgiu. Labai daug neigiamos ir nepakankamai yra šiek tiek balansuotos objektyvios nuomonės, – kalbėjo ambasadorius, kartu bandydamas menkinti Rusijos vaidmenį užpuolant Ukrainą. – Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų ES atžvilgiu.“

Perskaičius šį pranešimą pirmoji daugelio reakcija buvo – negali būti! Kad V.Ušackas šitaip nusišnekėtų? Gal paskaitoje dalyvavęs žurnalistas ko nesuprato ar ištraukė tekstą iš konteksto? Deja deja… Gyvename socialinių tinklų laikais, tad kiti V.Ušacko paskaitos KTU dalyviai, tarp jų ir tas, kuris klausė ambasadorių apie Ukrainą, iš karto patvirtino: žurnalistas neapsiriko, viskas taip ir buvo pasakyta. Teliko spėlioti – kodėl?

Pirmoji mintis – V.Ušackas, kad ir kaip ten būtų, yra ES ambasadorius ir kalbėdamas apie šalį, kurioje atstovauja ES interesams, dėsto ne savo, o Europos Sąjungos poziciją. Ambasadorius privalo laikytis jam instrukcijose nubrėžtos kalbėjimo linijos, nepamiršdamas, kad jo pareiga – išsaugoti dialogo su Rusijos valdžia galimybę. Tad tikėtis, kad V.Ušackas, viešai kalbėdamas, imtų smerkti Kremlių daugiau, nei surašyta oficialiuose ES pareiškimuose, neverta.

Kita vertus, V.Ušackas negali nesuprasti, kad Lietuvoje jis pirmiausia suvokiamas kaip Lietuvos diplomatas aukštame ir Lietuvai labai svarbiame ES poste, tad kiekvienas jo pasisakymas buvo, yra ir bus vertinamas iš lietuviškų pozicijų. Ypač kad vargu ar ES instrukcijose jam liepta teisinti Maskvą, aiškinant, jog ne ji viena kalta dėl agresijos Ukrainoje. Nebent V.Ušackas, tai sakydamas, turėjo galvoje tuos ES sluoksnius, kurie, kaip ir Kremlius, mano, kad Ukraina – tai dirbtinė valstybės ir teisėta Rusijos istorinės įtakos sfera.

Juo labiau keisti jo priekaištai Lietuvos žiniasklaidai dėl vienpusiško požiūrio į Rusiją. Nebent V.Ušackas mano, kad rašydami apie agresiją Ukrainoje mūsų žurnalistai kaskart turi išklausyti ir objektyvią Rusijos ambasados atstovų nuomonę apie Maidano įvykdytą valstybinį perversmą, Kijevą valdančią chuntą, „banderovcus fašistus“ ir ukrainiečių baudėjus, vinimis prikalinėjančius nekaltus rusų vaikelius ant išlaisvinto Slovjansko pastatų durų.

Akivaizdu, kad V.Ušackas netgi po jo feisbuko paskyrą užplūdusios kritikos bangos niekaip nesuprato, ką čia tokio pasakė. „Gyvendami greta [Rusijos], mokėdami kalbą galėtų autentiškesnę informaciją ir analizę pateikti, o ne vien kitų medžiagą perspausdinti. Kiek Lietuvos žurnalistų dirba Rusijoje, renka info iš tiesioginių šaltinių, apklausia, analizuoja įvykius, reiškinius ir juos pateikia Lietuvos skaitytojams? – kitą dieną po paskaitos atsimušinėjo jis nuo kritikos. – Antra vertus, Ukrainos korumpuota valdžia sukūrė prielaidas Rusijos invazijai. Todėl to režimo puoselėtojai irgi atsakingi dėl dabartines situacijos.“

Kaip sakoma, geriau jau būtų tylėjęs, nei bandęs šitaip teisintis. Turėdamas daugybę draugų tarp Lietuvos žurnalistų, V.Ušackas puikiausiai žino, kokios realios galimybės mūsų žiniasklaidai išlaikyti savo korespondentus Rusijoje, o dirbdamas Rusijoje gerai žino, kokios ten galimybės žurnalistams normaliai dirbti, nenorint gauti per galvą veržliarakčiu.

Bet tai dar nieko, palyginti su jo kaltinimais Ukrainai, kad ši pati kalta dėl Rusijos agresijos, mat „sukūrusi tam prielaidas“! Juk tai gryniausias Kremliaus propagandinių klišių atkartojimas, esą Ukraina buvo supuvusi, padrika valstybė, joje prasidėjęs rusų persekiojimas, tad Rusija turėjusi visas teises užgrobti ir atplėšti Krymą bei inspiruoti ir remti agresiją Donbase! Čia kaip vilkas iš (V.Ušackui tikriausiai gerai žinomos) Nikolajaus Krylovo pasakėčios, kuris aiškina ėriukui turintis teisę jį suėsti: „Tu kaltas vien todėl, kad norisi man valgyti.“ Vadovaujantis V.Ušacko logika, Sovietų Sąjunga turėjo teisę 1940-aisiais okupuoti ir aneksuoti Lietuvą, nes Antano Smetonos režimas buvo supuvęs, o jis pats į valdžią atėjo perversmo keliu, prieš tai gavęs finansinę paramą iš sovietų diplomatų.

Gali būti, kad V.Ušackas per metus, praleistus Maskvoje, pats tapo masinės ir rafinuotos Kremliaus propagandos auka. Tai žinomas, neretai diplomatus užklumpantis sindromas, kai jie nevaliomis pradeda atstovauti ne šaliai, kuri juos pasiuntė, bet šaliai, kurioje dirba. Dėl šios priežasties jie vidutiniškai kas treji metai rotuojami. Regis, Rusijoje dėl ypač kenksmingų darbo sąlygų rotacija turėtų vykti kas metus.

Bet galimas ir kitas, ciniškesnis, paaiškinimas. V.Ušackas, tegu šiuo metu dėl profesijos reikalavimų sustabdęs savo narystę Tėvynės sąjungoje, tebelaikomas „konservatorių žmogumi“, pagal išgales dalyvauja partinėje veikloje (andai viešai parėmė vieną iš konservatorių kandidatų į Vilniaus mero postą). Bet nė vienam jį pažįstančiam ne paslaptis, kad V.Ušackas savo pažiūromis nėra nei dešinysis, nei kairysis, o tik karjeristas (gerąja to žodžio prasme) ir oportunistas, nuolat besidairantis galimybės toliau kopti karjeros laiptais.

Ne paslaptis ir jo prezidentinės ambicijos, kaip ir tai, jog konservatoriai, tiksliau, jų pirmininkas Andrius Kubilius, kadaise pasikvietė V. Ušacką, nes ieškojo žmogaus, kuris laikui bėgant galėtų tapti laiminčiu Tėvynės sąjungos kandidatu prezidento rinkimuose. Lygiai kaip anksčiau viliojo kitą diplomatą – Petrą Auštrevičių. Tačiau kylant Gabrieliaus Landsbergio žvaigždei V.Ušacko galimybių langas pas konservatorius, regis, užsivėrė, o štai norai niekur nedingo. Bet pačiam pasitraukti kažkaip negražu.

Tačiau jeigu konservatoriai patys pašalintų V.Ušacką, kad ir už kalbas, niekaip nederančias su partijos politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu? Tuomet V.Ušackas taptų „laisvuoju agentu“, o socialdemokratai, kaip matyti, saviškių gretose irgi neturi perspektyvių kandidatų į prezidentus.