Triukšmingos turgaus prekeivių akcijos Vyriausybės neišgąsdino: ji ne tik neatsisako planų nuo gegužės įvesti privalomus kasos aparatus maisto produktų prekiautojams, bet jau ir svarsto galimybę kasos aparatus pastatyti pramoninių prekių pardavėjams.

Kitų profesijų, krizės pradžioje apkrautų papildomais mokesčiais, atstovai gali pagrįstai piktintis: kodėl gi jiems tada niekas dykai nedovanojo darbo įrankių? O tvarkingai buhalterines knygas pildantys mažų krautuvėlių savininkai nesupranta, kodėl jiems taikoma vienokia tvarka, o turgaus prekeiviai, net ir pastačius jiems kasos aparatus, ir toliau galės tvarkytis daug paprasčiau.

Tačiau į protesto mitingą susirinkę turgaviečių darbuotojai visi kaip vienas kartoja: valdžia juos tyčia žlugdo, norėdama sudaryti geresnes sąlygas prekybą monopolizavusiems didiesiems prekybos tinklams. Nieko keista, kad pašūkauti kartu su minia ir pasimatuoti skurdinamos tautos gelbėtojų kostiumų suskubo ir po dviejų savaičių dėl rinkėjų balsų susikausiantys politikai. Tik kažin ar jie čia neapsiskaičiavo: didesnė dalis tautos mano, kad kasos aparatai turguje turi būti įvesti (56 proc. už ir 39 proc. prieš kasos aparatus turguje; naujienų portalo “Delfi” skaitytojų apklausa, atlikta protesto dieną).

Beje, po kurio laiko kasos čekius turguje muš jau ne tik mėsos ar pieno produktų pardavėjai, bet ir prekiaujantieji pramoninėmis prekėmis – jau beveik apsispręsta kasos aparatus pastatyti visame turguje, taip užtikrinant, kad čia nebebus prekiaujama daiktais iš niekur, t.y. iš kontrabandos.

Grasinimams nenusileis

Mažo kasos aparato galia didesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Teoriškai jo įvedimo priežastis yra noras sudaryti tikslesnę turgaus prekeivių apyvartos apskaitą – jie privalės įmušti visų savo parduotų produktų kainą, o vakare į buhalterinius žurnalus įklijuoti kasos juostą. Tačiau už tokios paprastos procedūros slepiasi nelegalios produktų prekybos sistemos suvaldymas: juk mušant į kasos aparatą pardavimo sumą reikia turėti dokumentus, pagrindžiančius to parduoto produkto įsigijimo faktą. O iš kur gauti dokumentus tam kas ketvirtam, kaip skaičiuojama, nelegaliam Lietuvoje parduodamam mėsos kilogramui?

Noras ir toliau dalyvauti tokioje šešėlinėje ekonomikoje ir pelnytis iš to, kad ji nėra apmokestinama, yra vienintelė paaiškinama priežastis, kodėl dabar taip garsiai protestuojantys turgaus prekeiviai kalba apie jų verslo žlugdymą. Nes kitų verslo sąlygų pabloginimo elementų Vyriausybės nutarime nėra: neįvedama jokių naujų mokesčių, nereikalaujama jokių naujų buhalterinės apskaitos taisyklių, dėl kurių reikėtų samdyti labiau kvalifikuotus buhalterius, o naujosios prievolės – kasos aparato įsigijimas bus kompensuojamas (pirmiesiems suskubusiems – net iki 100 proc.).
“Ne, mes kategoriškai nesutinkame su naująja tvarka, niekas net neketina pirkti tų aparatų, protestuosime, kol pasiekime savo”, – į jokias kalbas nesileidžia protestus organizuojančios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Ji dėsto, kad, Vyriausybei neketinant atšaukti sprendimo įvesti kasos aparatus, toliau bus rengiamos protesto akcijos Lietuvoje, o dalis aktyvistų vyks badauti į Briuselį prie Europos Komisijos ir Europos Parlamento pastatų. “Niekur kitur Europoje nėra taip ujamas smulkusis ir vidutinis verslas, kaip Lietuvoje. Norime atkreipti ES dėmesį į žlugdančią mūsų Vyriausybės politiką”, – sako protestuotojų lyderė.

Ji pati – opozicinių dabartinei Vyriausybei jėgų gretose: šiuo metu Z.Sorokienė yra Jurbarko rajono tarybos narė, kuria tapo su partija “Tvarka ir teisingumas”, o dabar rinkimuose dalyvauja su Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija.

Beje, Z.Sorokienės asociacija visiškai nepelnytai kalba visų Lietuvos smulkiųjų verslininkų vardu – juk tarp jų yra ne tik turgaus prekeiviai, bet ir seniausiai su kasos aparatais dirbantys nedidelių parduotuvių, kioskelių savininkai. “Tarp mūsų nėra ir negali būti vienos nuomonės. Akivaizdu, kad parduotuvės savininkas negali paremti turgaus prekeivio reikalavimų Vyriausybei ir toliau išlaikyti nelygias verslo sąlygas”, – aiškina Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.

Dėl tos pačios priežasties – negali būti visiems vienodai tinkamos tvarkos – savo nuomonės šiuo klausimu nėra pareiškusi ir visas nedidelių verslų atstovų organizacijas vienijanti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

Visi argumentai – paneigiami

Visiškai nesunku paneigti kone visus emocingai kalbančių protestuotojų argumentus, dėl ko naujoji tvarka esą žlugdys jų verslą.

Pirmasis argumentas – aparatai neleis derėtis ir lengvai keisti produkto kainos. “Netiesa. Į kasos aparatą tiesiog mušama ta kaina, už kurią produktas parduodamas, visai nesvarbu, ar per dieną kaina už kilogramą keičiasi, ar ne”, – atremia finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Asociacijos “Kalvarijų turgus visiems” viena vadovių Nijolė Prišmontienė “Veidui” tvirtino, kad Vyriausybė nepasako visos tiesos apie atsirandančius naujus mokesčius: esą aparato techninės priežiūros, juostų įsigijimo išlaidos per metus gali siekti iki 3 tūkst. Lt. “Nieko panašaus – vidutiniškai vieno aparato priežiūra per metus atsieina apie 250–300 Lt”, – paaiškina keliolikos parduotuvėlių tinklą valdančios bendrovės Mažeikių mėsinė vadovas Remigijus Petraitis.

Tą patį tvirtina ir kasos aparatais prekiaujanti įmonė “Raso”: pirmuosius metus apskritai galioja nemokamo techninio aptarnavimo garantija, o vėliau aparatai prižiūrimi ir taisomi už maždaug 250–300 Lt metinį mokestį.

“Aparatai per šaltį genda, kas juos mums taisys?” – piktinasi N.Prišmontienė. “Raso” vadybininkas Vladimiras Ostrovnojus paaiškina, kad kasos aparatus galima naudoti ten, kur temperatūra ne žemesnė nei 0 laipsnių ir neviršija 40 laipsnių šilumos. Dabar įvedama prievolė kasos aparatus naudoti tik prekiaujant patalpose – ten temperatūra niekada nebūna minusinė.

Dar vienas mitas – esą kelias kiaules per metus užauginanti močiutė nebegalės parduoti mėsos bekasos aparato. Iš tiesų jo reikės tik tiems, kurie mėsą įsigyja ir perparduoda, o patys gyvulius auginantys ūkininkai, turintys tai įrodančius dokumentus, ir toliau prekiaus be kasos čekių.

Turgaus darbuotojai skundžiasi, kad prekiaujant turguje mėsa ir kitais produktais labai sudėtinga bus dar ir mušinėti kasos čekius. Panašiai prieš dešimtmetį skundėsi ir mikroautobusų vairuotojai, kai kasos aparatai buvo įvesti jų versle, – esą vairuotojai nesugebės ir vairuoti, ir rinkti pinigų, ir dar dirbti su kasos aparatu. “Nė už ką nenorėtume grįžti į senus laikus. Kasos aparatai patogu visiems – ir keleiviams, ir vairuotojams, ir mums, nes galime sužiūrėti, ar vairuotojai mūsų neapgaudinėja”, – tvirtina keleivių vežimo paslaugas teikiančios UAB “Olego transportas” direktorius Edvinas Radionovas.

Eilėje – visi turgaus prekeiviai

Natūralesnis klausimas, ne kodėl kasos aparatai įvedami maisto produktų prekeiviams, bet kodėl jų vis dar nereikia drabužiais, pramoninėmis ir kitokiomis prekėmis turgavietėse prekiaujantiems žmonėms. Finansų ministerija kol kas kalba labai aptakiai. “Manome, kad kasos aparatų naudojimas prekiaujant maistu pasiteisins kaip prekybos procesą palengvinanti priemonė, ir tai paskatins prekiautojus ne maisto prekėmis rinktis šį instrumentą, užuot rašinėjus dokumentus ranka”, – “Veidui” paaiškino finansų ministrės patarėja G.Balčytytė.

Pasak jos, iki šiol buvo labai svarbu tinkamai sutvarkyti maisto produktų kontrolę. “Maistas yra pirmo būtinumo prekė, jos įsigijimas nulemtas poreikio, kuriam nėra alternatyvų, todėl itin svarbu užtikrinti vartotojų teises – kainai jautrus vartotojas gali įsigyti netinkamos kokybės prekę, kurios poveikis sveikatai gali būti ir labai liūdnas”, – aiškina G.Balčytytė.

Tuo tarpu smulkiųjų verslininkų problemas su Vyriausybės atstovais nuolat aptarinėjantis A.Mackevičius kur kas atviresnis. Pasak jo, planuojama kasos aparatų buhalterinę apskaitą padaryti privalomą visiems turgaus prekeiviams, tačiau kol kas dar nesugalvota, kaip tai padaryti. Nėra ir tikslių datų. “Pernelyg ir neskubama – juk čia protestai būtų daug galingesni, pramoninėmis prekėmis turguose prekiauja tris kartus daugiau žmonių nei maisto produktais”, – užbaigia A.Mackevičius.