Kairo centrinė Tahriro aikštė, tapusi Egiptą pastaruoju metu apėmusių neramumų pagrindiniu židiniu, anksčiau ne kartą buvo tapusi vieta, kur egiptiečiai reikšdavo savo nepasitenkinimą, rašo palydovinės televizijos “al Jazeera” naujienų svetainė.

Per šiuo metu vykstantį sukilimą tūkstančiai įpykusių gyventojų beveik kasdien renkasi į šią aikštę, reikalaudami, kad atsistatydintų prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas), vadovaujantis šaliai jau 30 metų.

Tahriro aikštei, kurios pavadinimas arabų kalba reiškia “išsivadavimas”, revoliucijos jau ne naujiena. Joje buvo rašomi daugelis šlovingų Egipto istorijos puslapių, taip pat epitafijos nuverstiems lyderiams ir nugalėtiems užsienio įsibrovėliams.

Ši vieta dabar siejasi ne vien su istorine praeitimi – Tahriro aikštės pavadinimas tapo vienu iš populiariausių žodžių kompiuterinių paieškų sistemoje “Google”, kai pastarieji neramumai ir pyktis pasiekė kulminaciją.

Aiškinantis didingos aikštės istorinę ir architektūrinę praeitį, galima daug sužinoti apie viso Egipto istoriją ir didvyriškus žygius.

Pasak kai kurių šaltinių, vieta, kurioje vėliau atsirado Tahriro aikštė, Kairui buvo istoriškai svarbi nuo XIII šimtmečio. Tačiau dabartinę išvaizdą ji įgijo tik IX amžiaus pabaigoje.

Aikštės architektūrą sukūrė kitas Mubarakas – XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje viešųjų darbų ministro postą užėmęs Ali Pasha Mubarakas (Alis Paša Mubarakas). Tuometis Egipto valdovas paša Ismailas pavedė A.P.Mubarakui suprojektuoti Kairo architektūrą, kad miestas taptų panašus į Paryžių. Tokiu būdu buvo sukurta ir Tahriro aikštė.

Iš pradžių ji vadinta Ismailijos aikšte pagal paties chedivo Ismailo, kuris patvirtino naujo Kairo centro architektūros dizaino projektą, pavardę. Chedivais buvo tituluojami Egiptą valdę Osmanų imperijos vasalai.

1952 metais ji buvo pervardyta Išsivadavimo aikšte (Maidan al Tahrir), minint 1952 metais Egipte įvykusią revoliuciją, kai buvo nuversta konstitucinė monarchija ir šalies tapo respublika.

Tahriro aikštės centre planuota pastatyti prezidento Gamalio Abdel Nassero (Gamalio Abdel Nasero) statulą, tačiau šie planai buvo sustabdyti po žeminančio Egipto pralaimėjimo Izraeliui per 1967 metais vykusį Šešių dienų karą.

Tahriro aikštėje tradiciškai vykdavo daug didelių protestų ir demonstracijų, tarp jų 1977 metų “duonos maištai”.

Vėliau šimtai tūkstančių žmonių joje protestavo prieš karą Irake. Daugelis Egipto apžvalgininkų sako, kad norint patekti į šalies žinias pakanka ateiti į Tahriro aikštę.

Tahriro aikštės esmę puikiai nusakė egiptietis rašytojas Samiras Raafatas (Samiras Rafatas). Jis rašė dienraštyje “Cairo Times”: “Tahriro aikštė negali būti rami. Atspindėdama miesto nuotaikas arba šalies lyderių politinę programą svarbiausia šalies aikštė iš netikrų Marso laukų virto stalininio stiliaus esplanada. Kai naujam režimui pasirodydavo, kad šalies sostinei reikia suteikti naują išvaizdą, pirmiausiai būdavo pradedama nuo šios aikštės.”