Kaip pastaraisiais metais keičiasi mados tendencijos, kaip rengsimės dar po dešimtmečio, kas bus svarbu ir aktualu besidomintiems mada, „Veidas“ teiravosi drabužių dizainerių Julijos Janus ir Giedriaus Paulausko.

VEIDAS: Kartais tenka išgirsti pareiškimų, kad tokioje skurdžioje šalyje, kaip Lietuva, aukštosios mados tikėtis ir šedevrų kurti neverta. Ar išties tokios niūrios mūsų šalies perspektyvos, jei kalbame apie madą?
G.P.: Pirma reikia tą šedevrą sukurti, o tada postringauti, kad jo nenupirks. Aš nevadinau ir nevadinsiu savo šalies skurdžia: ji turtinga begale dalykų. Nė vienai anksčiau gyvenusiai ir kūrusiai kartai niekas nieko ant lėkštutės neatnešė, taigi mes patys kuriame ir formuojame savo ateitį, tad jei tik skųsimės ir guosimės pesimistinėmis prognozėmis, niekur nejudėsime. Turime suvokti, kad kiekvienas mūsų ir yra ta Lietuvos valstybė. O jei kažkam tai netinka, tegul keičia savo gyvenimo būdą ar vietą. Manau, čia labiau pačių žmonių problema, siauras požiūris, ir tiek.
VEIDAS: Sakote, kad įmanoma būti pastebėtiems kuriant ir gyvenant Lietuvoje?
G.P.: Visais laikais tarp kūrėjų ir jų filosofijos buvo gana ryškių skirtumų, daug lėmė ir tai, kokioje erdvėje kuriama. Tarkime, aš pats, kaip asmenybė, susiformavau Lietuvoje, ne Londone ar Paryžiuje, todėl kurdamas lietuvišką identitetą tuo didžiuojuosi ir visai nenoriu lygiuotis su Paryžiumi ar Londonu: man daug svarbiau kurti savo identitetą ten, kur gyvenu šiandien. Tuo aš išskirtinis ir įdomus kitoms pasaulio šalims. Manau, svarbu sugebėti iš šiandienos konteksto ištraukti gerus akcentus ir juos parodyti, o ne tik peikti.
Žinoma, galima daryti prielaidą, kad jei Vilniuje gyventų keliolika milijonų žmonių, ir mados srityje situacija būtų visai kitokia: turėtume nepalyginti daugiau nišinio stiliaus butikų, o jie formuotų tam tikrą kultūrą.
VEIDAS: Kokių pokyčių matote mūsų visuomenėje žvelgdamas į gatvės madą?
G.P: Lietuviai tampa tolerantiškesni ir kosmopolitiškesni, tai atsispindi ir jų aprangoje. Daug prie šių pokyčių prisideda besiplečiantis akiratis keliaujant ir priimant atvykusius turistus mūsų šalyje, taip pat savo įtaką daro mados žurnalai, internetas, televizija. Tai neleidžia žmogui užsistovėti vienoje vietoje. Apranga keičiasi ir gatvėje, ir ant podiumų. Galima sakyti, ta pati gatvės mada ugdo klientą ir jo suvokimą. Žmogus visuomet renkasi tai, kas jam artimiau ir svarbiau, bet šiuo atveju viskas priklauso nuo pačių žmonių, jų noro ar nenoro keistis. Taigi svarbu tampa, ar sugebėsime prieiti prie žmogaus.
VEIDAS: Kaip manote, ko pageidauja šiuolaikinis vartotojas rinkdamasis drabužius?
G.P.: Individo pasirenkamas drabužis labai priklauso nuo to, ką jis gyvenime veikia: kokia jo profesija, koks gyvenimo būdas, nori jis savo asmenybę išryškinti ar paslėpti. Stilistiškai tinkantis drabužis visada padės žmogaus asmenybei atsiskleisti. Tačiau tai lemia individualūs pasirinkimai. Dizaineris šiuo atveju tampa savotišku mokytoju, ugdytoju, padedančiu ir nukreipiančiu formuojant individualų skonį. O jo auditorija atsiranda tik tuomet, kai imama suprasti jo kūrinių filosofija.
VEIDAS: Į kokius akcentus daugiausiai dėmesio kreipiate kurdamas drabužius?
G.P.: Kurdamas drabužį neapsiriboju vien tik silueto nubraižymu popieriuje – tampu lyg socialiniu mokslininku, tiriančiu ir analizuojančiu vyriškos aprangos raidą. Tik kruopščiai tyrinėdamas ir studijuodamas, gilindamasis į pasirinktą sritį ilgainiui suvokiu, iš kur ir kaip joje atsiranda tam tikri dalykai. Kūrybą taip pat būtina argumentuoti, pagrįsti, nupasakoti, iš kur į ją ateina vieni ar kiti raidos elementai.
VEIDAS: Matyt, labai svarbu jausti visuomenės pulsą, tai, kuo šiandienos žmogus gyvena, nes kaip kitaip jam kurti?
G.P.: Norint pataikyti tenka analizuoti – pirmiausia save (tik tokiu būdu suvoki, ko pats nori), aplinką, kuri mus supa, taip pat begalę kitų mus veikiančių dalykų. Vienas jų – šeima. Taip pat itin svarbus tampa gebėjimas atsirinkti, plėsti akiratį (galbūt vaikščiojimas sendaikčių turguje ir kažkokios senienos atradimas įkvėps mane kitokiai kūrybai) ir pan. Žinoma, ir domėjimasis tuo, kas vyksta pasaulyje, keičia mano suvokimą ir leidžia bręsti kaip asmenybei.
Kitas dalykas – prieš parduodamas daiktą turi garantuoti, kad jis gerai dėvėsis, o tai reiškia, kad viską tenka išmėginti ir patikrinti pačiam.
VEIDAS: Ar pastebite didėjantį mados vartotojų reiklumą kūrėjo atžvilgiu?
G.P.: Kartais persistengiama dėl ekologiškumo – žmonės tampa pernelyg įtarūs ir nori pasipuikuoti savo išprusimu: klausia, kiek vandens sunaudota drabužių dažams, ar dažyta natūraliais dažais ir pan. Kartais tie klausimai turėtų būti adresuoti net ne dizaineriui. Visuomet reikėtų jausti ribą ir nenusiristi iki visiško absurdo. Apibendrinant galima teigti, kad žmonių pasitaiko pačių įvairiausių: vieniems svarbi daikto istorija (aš pats kolekcionuoju ~military~ stiliaus dalykus, taigi mano kūriniuose natūraliai atsiranda žvaigždžių, trikampių vėliavėlių, daug tokių raktinių žodžių), kitiems – natūralumas, ekologija ir pan. Vieni perka tik tam tikro prekės ženklo drabužius ir tampa “ikoniški”, tačiau, mano manymu, reikia ne aklai sekti mada, o atidžiai stebėti ir atsirinkti.
VEIDAS: Kaip manote, ar ateityje natūralių audinių poreikis dar labiau didės?
G.P: Taip, jau dabar ryškiai matomas grįžimas prie natūralumo: medvilnė, linas tampa ypač paklausūs ir vertinami. Tačiau ir sintetinių audinių vis dar daug – natūralias medžiagas ne kiekvienas įperka. Kita vertus, ir šiuolaikinė pramonė žengia į priekį, daugybė procesų lemia, kad audiniai būtų minkštesni, taip greitai nesusidėvėtų, neapsitrintų, išlaikytų formą ir pan.
VEIDAS: Kaip pastaraisiais metais keičiasi jūsų paties drabužinė?
G.P.: Supraskite teisingai – nėra taip, kad stovėčiau prie spintos ir galvočiau, kas man tinka, o kas ne. Turiu suformuotą drabužių bazę, prie kurios derinu visa kita. Begalės spalvų mano garderobe taip pat nerasite, man artimos pilka, juoda, chaki, karinės ir žemės spalvos. Juodą vis dėlto vadinčiau bazine spalva, kurią pasirinkęs niekada neprašausi. Galbūt ir nuskambės keistai, bet būtent ją traktuoju kaip miesto kamufliažą. Mieste visi juodi. Taigi pasirinkęs šią spalvą tarsi užsimaskuoji. Aš siūlau tokį kelią, bet žmogus pats sprendžia, ar jam tai priimtina.