Lietuva – „lyderė“ Europoje pagal savižudybių mastą. O Kupiškis šiuo požiūriu buvo Lietuvos „čempionas“. Pernai savižudybių čia sumažėjo perpus. Patirties, kaip tai pavyko, dabar į Kupiškį važiuoja semtis daugelio savivaldybių atstovai. Neabejojama, kad prie to prisidėjo „Kupiškio algoritmo“ vardu jau neblogai žinomas savižudybių prevencijos projektas. Jo įkvėpėja – psichologė Valija Šap.

Aušra LĖKA

– Kiek vidutiniškai iki „Kupiškio algoritmo“ jūsų rajone kasmet nusižudydavo žmonių?

– Vidutiniškai apie 15–17, bet buvo ir 20. O pernai esame užfiksavę septynias savižudybes, vasarą (paprastai tada jų būna daugiausiai) – nė vienos. Vadinasi, pernai savižudybių sumažėjo perpus. Toks rezultatas po dvejų realios veiklos metų, iki tol – dar beveik metus truko parengiamieji darbai. Džiaugiamės praeitų metų rezultatais, bet tyliai, nes dar gali būti įvairių svyravimų. Oficialios statistikos duomenimis, vertinant trejų pastarųjų metų skaičius, tebesame tarp penkiolikos savivaldybių, kuriose nusižudo daugiausiai žmonių, vadinasi, čia dar reikia sutelkti daugiau jėgų.

– Kokia to „Kupiškio algoritmo“ esmė – ką konk-rečiai darėte, kad pavyko išsaugoti tiek gyvybių? Ar algoritmas ir reiškia tai, kaip šį žodį aiškina tarptautinių žodžių žodynas: pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seką, pagal kurią sprendžiamas koks uždavinys?

– Pirmiausia atlikome analizę, kas dažniausiai žudosi, kokia situacija kurioje seniūnijoje, kalbėjomės su specialistais, dirbančiais su žmonėmis, – nuo policininkų iki socialinių darbuotojų. Paaiškėjo, kad trūksta žinių savižudybės rizikai atpažinti, visiškai neaišku, kaip į tai reaguoti. Iš to supratome, kad reikia sukurti pagalbos tinklą. Analogo Lietuvoje tada nebuvo. 2014 m. gruodį, pasitelkę geriausius Lietuvos psichologus, suicidologus, kitus ekspertus, pradėjome mokymus visiems su savižudybių prevencija susijusiems specialistams, o 2015 m. vasarį jau buvo parengtas Reagavimo į savižudybių riziką Kupiškio rajone algoritmas – tiek bendras, tiek atskirai vaikams, jaunimui, kuriame labai aiškiai aprašyta, kas ir kur turi kreiptis įžvelgus savižudybės riziką.

Prasidėjo darbas: važiavome į bendruomenes, aiškinome, kad yra pagalba, raginome nekentėti, kreiptis į psichologus. Mokėme žmones atpažinti savižudybės grėsmę, aiškinome, kad jei kas kalba apie savižudybę, visada reikia rea-
guoti: kad tai tik manipuliacija ir apie tai kalbantis žmogus nesižudys, tėra mitas. Važiavome ir į pačius atokiausius kaimus, raginome mums skambinti. Jau per pirmus mėnesius besikreipiančiųjų į psichikos sveikatos specialistus Rokiškio rajone padaugėjo tris keturis kartus. Tokie buvo pirmieji žingsniai.

– Po Vytauto Šapranausko savižudybės 2013 m. visi ėmė kalbėti, kad kažką reikia daryti. Ir pas jus į Kupiškį, kaip pagal savižudybių mastą pačią kritiškiausią savivaldybę, vyko geriausių specialistų desantas. Ar tai nebuvo tik kokia parodomoji akcija?

– Mūsų „Kupiškio algoritmo“ iniciatyva nesusijusi su V.Šapranausko savižudybe, nes mes tokią idėją buvome iškėlę jau prieš dvejus metus iki to. Kupiškio rajone savižudybių skaičius buvo didžiulis, tad rašiau rajono tarybai, raginau imtis iniciatyvos. Buvau pakviesta į tarybos posėdį. Praėjo dveji metai, bet nieko nebuvo daroma. Tada 2014 m. Kupiškio rajono meras visuomenei ir specialistams surengė diskusiją apie savižudybes rajone ir ką galime padaryti mažindami jų skaičių. Po diskusijos meras paprašė manęs suburti darbo grupę.

Tai tik atsitiktinumas, jog tuo pačiu metu ir Vilniuje susibūrę specialistai svarstė, kad gal reikia pradėti spręsti šią problemą atskirų savivaldybių lygmeniu. O Kupiškyje situacija buvo blogiausia. Meras pakvietė atvykti į Kupiškį žinomą šios srities specialistę Vilniaus universiteto profesorę psichologę Danutę Gailienę. Prisidėjo tuometis „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriai Nida Žemaitienė, Aurelijus Veryga, Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Arūnas Germanavičius, VU jaunieji psichologai, vėliau – verslininkas Vladas Lašas, „Globalios Lietuvos“ žmonės. Atsitiktinumas, kad tuo pat metu susijungė dvi iniciatyvos, bet lig šiol ši komanda tebedirba Kupiškyje. Išskyrus ministrą, nes dėl naujų pa-reigų jis jau neturi tam laiko, bet iki tol jis čia važiavo, vedė daug mokymų.

– Ar tie septyni pasirinkusieji mirtį buvo kreipęsi pagalbos į jus ar kitus rajono psichologus?

– Ne, nė vienas iš jų nebuvo lankęsis pas psichologus, nė su vienu nebuvome dirbę tiesiogiai ar per socialinius darbuotojus. Psichologui tai jautri tema, visuomet esama tokios rizikos. Bet jei matome, kad žmogui ir po pokalbio tebelieka didelė savižudybės rizika, visada susisiekiame su šeimos nariais ar giminaičiais, informuojame atitinkamas tarnybas. Žodžiu, sujungiame visus saugiklius, kad to nenutiktų, kad žmogus neliktų vienas su savo problema.

– Ar taip nepažeidžiama paciento paslapties teisė?

– Visi specialistai, įtraukti į pagalbos tinklą, rajono tarybos sprendimu rašytinai įsipareigojo saugoti paciento paslaptį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bet jei žmogaus būklė ūmi, tai priskiriama būtinosios pagalbos kategorijai, ir įstatymais numatyta, kad apie tai reikia informuoti už pagalbą atsakingas institucijas. Apie tai įspėjame. Kartais žmogus būna labai įsiaudrinęs, sako – nusižudysiu. Socialinė darbuotoja įspėja, kad ji privalo apie tai informuoti atsakingus už pagalbą rizikos atveju – psichologą, policiją. Kai susisiekiu su tokiu žmogumi, niekada nebuvo, kad kuris iškoneveiktų, esą ko čia kišuosi. Kartais žmogus būna nusiteikęs priešiškai, bet kalbiesi, ir jis atsiveria, priima pagalbą, nes nė vienas nenori mirti – visi nori gyventi.

 – Ar dažnai kreipiasi ne pats žmogus, bet jo artimieji ar draugai?

– Labai dažnai kažkas palydi, laukia už durų ar net kartu pabūna per konsultaciją. Čia ir yra geroji dalis: jei norime efekto, į savižudybių prevenciją turi įsitraukti visa bendruomenė. Specialistai – didžiulis pagelbėjimas, bet žmonės turi girdėti tą, kuris yra šalia, ir jam pagelbėti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2017-m