Užsienis
Populiariausiais Rusijos politikas, ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą komentuodamas šalį suaudrinusias riaušes su ksenofobiniais šūkiais paragino užkirsti kelią smurtui, o kritikams iš liberalų stovyklos atskirai priminė, kad rizikinga destabilizuoti šalį.
Per metinę tiesioginę televizijos laidą V.Putinas atsakė į žmonių, susijaudinusių dėl persekiojimo rasiniu pagrindu ir milicijos neveiklumo, klausimus, taip pat į pretenzijas dėl “vyriausybės vykdomos politikos, kad kaukaziečiams viskas leidžiama, provokuojančios “rusų agresiją”.
“Reikia užkirsti kelią ekstremizmo apraiškoms iš visų pusių, kad ir iš kur jos kiltų. Ir negalima bendrais dažais tepti nei kaukaziečių, nei kitų tautybių žmonių. Nors tokios tautybės kaip kaukazietis nėra”, – sakė premjeras, kuris, daugumos nuomone, sugrįš į Kremlių kaip prezidentas 2012 metais.
“Reikia griežtai užkirsti kelią bet kurioms kraštutinėms apraiškoms. Mūsų visuomenė, taip pat ir liberalioji visuomenė, turi suvokti, ir, man atrodo, tai visi pajuto: tvarka turi būti. Ir ją reikia palaikyti”, – sakė V.Putinas.
Jis apgynė miliciją, kuriai smarkiai priekaištaujama dėl nesugebėjimo įveikti smurtą.
“Kovojant su neigiamomis apraiškomis teisėtvarkos institucijose, ir čia negalima tepti visų viena juoda spalva. Reikia suvokti, kad šios valdžios institucijos atlieka itin svarbią funkciją valstybėje ir negalima jų įžeidinėti”, – pareiškė premjeras.
“O tai teks mūsų liberaliajai inteligentijai barzdelę nusiskusti, patiems užsidėti šalmą ir – pirmyn į aikštę kovoti su radikalais”, – pridūrė jis.
Pašaipus V.Putino tonas atitiko pagrindinio Kremliaus ideologo Vladislavo Surkovo intonacijas – jis šiandien išspausdintame interviu laikraščiui “Izvestija” teigia, kad atsakomybė už pogromus su ksenofobiškais šūkiais tenka liberalams, įvedantiems “į madą” nesankcionuotus susirinkimus.
“Mes – vienos šalies vaikai, ir kad jaustumėmės patogiai vienoje teritorijoje, turime elgtis atitinkamai”, – sakė V.Putinas, komentuodamas etninių susirėmimų Maskvoje ir kituose miestuose padarinius.
Nuo gruodžio pradžios Maskvos gatvės tapo nacionalistų ir išeivių iš Kaukazo santykių aiškinimosi arena, o dingstį tam davė “Spartak” aistruolio Jegoro Sviridovo nužudymas.
Gruodžio 6 dieną Kronštato bulvare Maskvos šiaurėje vyko grupės išeivių iš Šiaurės Kaukazo ir futbolo klubo “Spartak” aistruolių muštynės. Iš viso muštynėse dalyvavo daugiau nei 10 žmonių.
Tyrimo duomenimis, per muštynes gimęs Kabardos Balkarijoje Aslanas Čerkesovas iššovė kelis kartus iš savigynos pistoleto į maskvietį J.Sviridovą. J.Sviridovas buvo sunkiai sužeistas, taip pat ir į galvą, ir čia pat mirė.
Praėjusį šeštadienį tūkstančiai jaunuolių, stichiškai susirinkusių Maniežo aikštėje, skandavo “Rusija rusams” ir mušė išeivius iš Kaukazo ir Centrinės Azijos sostinės gatvėse ir metropolitene, tuo tarpu milicija mėgino nuraminti siautėjimus daugiausia tik žodžiu.
Trečiadienio vakarą radikaliai nusiteikusio jaunimo susirėmimai etniniu pagrindu buvo tęsiami, bet milicija buvo geriau pasirengusi ir veikė griežčiau nei Maniežo aikštėje, sulaikiusi daugiau kaip tūkstantį žmonių, susirinkusių išsiaiškinti santykių prie Kijevo stoties ir kituose sostinės rajonuose.
Ar čia man tik vienam atrodo, kad ironiška situacija. Sukilo Kronštante, visai kaip Lenino valdymo metais Kronštanto jūreiviai sukilo prieš bolševikų partiją (tie patys, kurie ją ir į valdžią pastatė). Ne į gera visa tai… ne į gera.