Po Paryžiaus skerdynių panikieriai ir entuziastai vėl ant arklio. Panikieriai kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą, nuolat kartoja, kad kažkokia Islamo civilizacija tuoj sunaikins Vakarų civilizaciją. Entuziastai ragina mušti visus musulmonus. Bet ar nepervertiname islamiškojo terorizmo pavojaus? Kitas klausimas – kam pastaruosius 14 metų buvo ypač naudinga teroristų keliama panika?

Putinui. Paryžiaus skerdynės vėl leido Putinui – iš esmės teroristui – sėsti prie vieno stalo su Vakarų lyderiais, kurie po Krymo užgrobimo ir Malaizijos lainerio numušimo jį atvirai ignoravo. Apskritai tiesa tokia, kad ne islamo teroristai, o Putino Rusija kelia didžiausią grėsmę Europai.

Užtenka palyginti, kiek žmonių žuvo Ukrainoje per Rusijos sukeltą karą ir kiek jų žuvo per visus teroro aktus Europoje. Teroro aktais dar niekas jokio karo nelaimėjo ir jokios civilizacijos nesugriovė.

Ar Vakarams kovoje su ISIS reikia Rusijos pagalbos? Tikrai ne. Vakarai gali įveikti ISIS ir be Rusijos. Jei būtų kitaip, ISIS būtų neįveikiama ir su Rusija. Tokios koalicijos reikia tik Putinui. Bet Putino tikslas – ne ISIS sutriuškinimas ir ne pagalba Vakarams. Jo kleptokratinei valstybei žūtbūt reikia nusikratyti Vakarų sankcijų. Antra, būtų neblogai padidinti naftos kainas, o tam būtina supriešinti arabų pasaulį su Europa ir įvaryti pleištą tarp ES ir JAV.

Kuo daugiau dienų praeina po Paryžiaus skerdynių, tuo įdomiau viskas atrodo. Dėl to, kaip viskas klostėsi iki lapkričio 13-osios. Prancūzai Rusijai statytus „Mistral“ laivus parduoda Egiptui. Rusijos keleivinis laineris su 220 žmonių susprogdinamas Egipto erdvėje. Putinas, kuris visiems grasina dėl to, kad kažkas kreivai pažiūrėjo į rusą ir žada teroristus skandinti išvietėje, romiai tyli. Tyli net po to, kai užsienio žvalgybos raportuoja – lėktuvas susprogdintas.

Kodėl tyli? Kada jis prisimena išvietę teroristams? Tik po to, kai Paryžiuje islamistai surengia sker­dynes. ISIS prisiima atsakomybę už žudynes, bet tarsi nenoromis. Kaip ir dėl  Rusijos laine­rio, beje. Be entuziazmo – lyg ne jie būtų pa­da­rę.

„Fox News“ praneša, kad rastas laikrodinis Rusijos lėktuvo sprogdinimo mechanizmas rodo, jog lėktuvas turėjo susprogti ne po 20 minučių, o po 2 valandų. Kur tada būtų buvęs lėktuvas? Kažkur tarp Krymo ir Chersono sričių. „Kruvina Kijevo chunta“ numušinėja lėktuvus? Bet juk skrido savi, rusai. Savi rusai gyveno ir susprogdintuose Maskvos bei kitų miestų daugiaaukščiuose. Ar rado sprogdintojus? Užtat visi, teigusieji, kad tai FSB darbas, jau po velėna.

O kas, jei islamistus Paryžiuje aktyvavo kas nors iš šalies? Kokia GRU, kurios santykiai su arabų teroristais – kaip spermos donoro, pribuvėjos, motinos ir žindyvės viename? Tai, kad į stadioną nepavyko įnešti sprogmenų, rodo visišką nesėkmę. Vadinasi, operacija rengta paskubomis? Tiesiog reikėjo greitai. Ne su savu lėktuvu buvo apsidirbta?

Jei tai – tik sąmokslo teorija, kodėl Putinas apie teroristų naikinimą prabilo tik po Pa­ry­žiaus skerdynių? Ar ne todėl, kad tokios sekos rei­kėjo Putinui? Bet kodėl Prancūzijos preziden­tas tada sukirto rankomis su Putinu, pa­mir­šęs Krymą ir karą Ukrainos rytuose? Nai­vus?

Kad ir ką manytume apie Hollande‘ą, jis nėra kvailas. Putinui į glėbį Hollande‘ą stumia rinkėjų baimė. Ir Putino simpatikų Sarkozy bei Le Pen baimė, bet tai tas pats. Po tokių išpuolių rinkėjams reikia staigių įrodymų, kad valdžia kažką daro. O ką galima padaryti per kelias dienas? Nieko. Prorusiškos prancūzų nuotaikos stiprios, o Rusijos propaganda visaip klijuoja durnių apie Putino veržimąsi į kovą su islamistais, kuriai trukdo tik JAV, kažkokie baltai ir lenkai. Kas lieka Hollande‘ui?

Lėlininkas Putinas kikena į saują. Pa­ni­kie­rių gaudyklė suveikė.