"Veido" archyvas

Kelionės traukiniu vaikams – tikras smagumėlis !

Šiandien sauskelnėti pipirai, rėpliojantys Turkijos paplūdimiu ar kylantys į Eifelio bokštą, nieko nestebina. Vieni tokiomis šeimomis žavisi, kiti joms netgi pavydi. Tačiau nei vieni, nei kiti dažniausiai nesusimąsto, kad ne viskas būna taip gražu ir lengva, kaip kartais atrodo nuotraukose ar pagražintuose pasakojimuose su begale nutylėjimų.

Tik nemanykite, kad dabar pradėsime jus gąsdinti ar bandysime atkalbėti nuo kelionių su vaikais. Ne, to daryti tikrai neketiname. Netgi skeptikų argumentą, neva kūdikėliai vis tiek nieko neprisimins, galime atremti – juk svarbu yra ne tik matyti vaizdai, bet ir patirtos emocijos. O kur dar galimybė pabūti visai šeimai kartu! Tačiau turime jus įspėti: kad kelionė nebūtų tik varginantis darbas, prieš išsiruošiant į ją reikia viską gerai apgalvoti ir nepamiršti, jog keliaujate su piliečiais,  kurių galimybės ir poreikiai šiek tiek kitokie nei jūsų.

Verta pamąstyti

• Automobilis. Didžiausias jo privalumas – galimybė patiems pasirinkti maršrutą, judėjimo greitį ir laiką. Turint vaikų – ir erdvi bagažinė, į kurią galima prisikrauti visko visiems atvejams… Tačiau keliaujant būtina numatyti nemažai sustojimų – geriau daugiau trumpų, nei mažiau, bet ilgų. Žinoma, stenkitės suderinti kelionės laiką su miego laiku. Susiruoškite atskirą įdomybių ir visokio gėrio kuprinytę, kuri būtų salone. Įvertinkite kondicionieriaus poveikį – dažnai dar kelionės pradžioje vaikai nuo pernelyg staiga atšaldyto oro suserga, ir kelionė sugadinta…

• Traukinys. Keliaujant bėgiais jau teks apgalvoti, ką įsidėti į lagaminą. Kita vertus, jų galima pasiimti tiek, kiek nori, jų ribojimas tikrai ne toks griežtas kaip lėktuve. Ši transporto priemonė itin patogi keliauti su mažyliu, tik dažnai tėvai ją be reikalo pamiršta. Traukinyje atstumas neprailgsta, nes galima pasivaikščioti, pažaisti, pavalgyti, nueiti į tualetą ir pan. Jeigu kartu su jumis važiuoja vienas arba du vaikai iki 7 metų ir jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos, mažiesiems keliautojams pirkti bilieto nereikia.

• Laivas, keltas. Kelionėse besinaudojantys vandens transportu ir besitikintys smagaus atokvėpio tėveliai dažnai nepagalvoja, kad mažylį teks itin prižiūrėti – o tai gali būti nelengva, nes mažiesiems labai įdomu pažiūrėti, kaip už borto gyvena žuvytės.

• Dviračiais. Pirmąsyk neišsivežkite mažylio į ilgesnę kelionę, neišsiaiškinę, kiek jis apskritai išbūna prisegtas kėdutėje. Nejuokaukite dėl visų įmanomų apsaugų. Nepamirškite ir priemonių nuo saulės. Vaikui būtina duoti daug gerti.

• Pėsčiomis. Jei atvykę į vietą ketinate daug pamatyti, nepasikliaukite vien vežimėliu – juo tikrai daug kur nepravažiuosite, ypač jei norėsite pamatyti daugiau gamtos. Jei vaikutis jau išaugęs nešioklę, įsigykite, pasiskolinkite arba išsinuomokite dičkiams skirtą kuprinės tipo nešioklę, dedamą ant nugaros, – nepasigailėsite.

Kylame į orą

Kone visi keliautojai sutinka, kad mažieji lengviausiai ištveria kelionę lėktuvu – juk ji dažniausiai tetrunka vos kelias valandas. Baugina ilgos laukimo valandos laukiant skrydžio registracijos? Mažuosius keleivius skraidinantieji pagalvojo ir apie tai.

• Be eilės. Vykstant registracijai šeimos su mažais vaikais praleidžiamos be eilės.

• Skrenda pigiau. Kūdikiai iki dvejų metų skrenda arba nemokamai, arba su didžiulėmis nuolaidomis (iki 95 proc.), tačiau prieš pirkdami bilietus būtinai išsiaiškinkite, kaip yra konkrečioje skrydžių bendrovėje, nes kiekvienoje galioja skirtinga tvarka, kartais tenka sumokėti oro uosto mokesčius. Mažiausi keleiviai atskiros vietos lėktuve neturi. Jeigu šeima tokios pageidauja – jiems siūloma įsigyti vaikišką bilietą, su kokiu skrenda vaikai nuo dvejų iki 12 metų (jiems irgi taikomos nuolaidos, tik mažesnės, pvz., “Star1 Holidays” bendrovėje – 25 proc.). Jei skrendate su dviem mažyliais, vieną papildomą vietą įsigyti privaloma.

• Privalomas palydovas. Dar neturinčius dvejų metų mažuosius būtinai turi lydėti suaugęs žmogus, t.y. ne jaunesnis nei 18 metų (kitur – 16 metų). Vienas suaugęs žmogus gali lydėti tik vieną kūdikį (nemokamai).  Gana dažnai pasitaiko, kad lėktuvu skrenda vienas vaikas, be suaugusiųjų. Tačiau tokiam keleiviui (5–12 m.) taip pat privaloma palyda (tokią paslaugą gali suteikti ir oro uosto ar avialinijų darbuotojai, tik ji yra mokama ir siekia 100 Lt skrydžiui į vieną pusę). Oro uoste tėvai turi pasirašyti dokumentus, kuriais savo atžalą perduoda registraciją vykdančiam asmeniui. Jis mažąjį keliautoją palydi į lėktuvą ir perduoda orlaivio palydovui. Viso skrydžio metu už vaiką atsakinga įgula. Nuskridus į paskirties vietą vėl viskas kartojasi, tik atvirkščia tvarka. Tačiau ne visos kompanijos teikia palydos paslaugą – pvz., “Ryanair” vaikų iki 16 m. be lydinčio asmens neskraidina.

• Vietas lėktuve galima rinktis. Jei nepadarėte to pirkdami bilietą (internetu ar agentūroje – beje, tai gali papildomai kainuoti), tiesiog šiek tiek anksčiau atvykite į oro uostą. Vietos skiriamos registruojantis skrydžiui, todėl didesnė tikimybė pasirinkti yra pirmiesiems keleiviams. Tačiau yra viena išlyga – laikantis saugumo taisyklių, vaikai ir kūdikiai niekada nesodinami orlaivio priekyje, t.y. pirmoje eilėje, arba prie avarinių išėjimų. Kai kuriose bendrovėse vietos apskritai nesuteikiamos – ateini ir sėdiesi, kur laisva. Tačiau su mažais vaikais jūs visuomet būsite praleisti pirmieji.

• Skysčiai kūdikiams galimi. Į visų skrydžių bendrovių lėktuvų salonus galima pasiimti nedidelius kiekius skysčių (vandens, sulčių, mišinuko ar skystų vaistų), taip pat ir tyrelių. Prireikus nesidrovėkite orlaivio palydovo paprašyti maistelį pašildyti.

• Galite paprašyti vaistų. Orlaivio vaistinėlėje yra visų pagrindinių medikamentų, kurių gali prireikti skrydžio metu: nuo pykinimo, skausmo, temperatūros. Vaistų sąrašą lėktuve reglamentuoja atsakingos institucijos, kai kuriuos medikamentus ir priemones gali skirti tik gydytojas. Tačiau visi bent jau skrydžių bendrovės “Star1 Airlines” orlaivių palydovai baigia specialius medicininius kursus, per kuriuos yra mokomi suteikti pirmąją pagalbą. Šių kursų pabaigoje laikomas egzaminas – tikrinamos palydovų teorinės ir praktinės žinios. Tik šį egzaminą sėkmingai išlaikiusieji gali dirbti palydovais.

• Galimybė gauti pledų ir pieštukų. Paprastai orlaivių palydovės jų pasiūlo, bet jei taip nenutiktų, nesidrovėkite paprašyti.

• Vieta kūdikiui pervystyti. Speciali vieta kūdikiui pervystyti yra įrengta orlaivių tualetuose.

• Vežimėlis keliaus nemokamai. Jis nėra įskaičiuojamas į bendrą bagažo svorį. Vežimėlį galima vežtis iki pat lėktuvo, paskui perduoti personalui. Tačiau atskridus jis ne visuomet iškart prie trapo ir atiduodamas. Kartais jis atiduodamas kartu su bagažu (vežimėliai paprastai išvažiuoja pirmiau už lagaminus). Tokių niuansų taip pat ieškokite konkrečios skrydžių bendrovės tinklalapyje, antraip galite sulaukti netikėtumų – pvz., nepasiimsite nešioklės, bet vežimėlį atgausite tik po skrydžio gerokai privargusi su mažyliu ant rankų.

• Vaikų bagažas. Vėlgi apibendrinti negalime, nes kiekvienoje skrydžių bendrovėje galioja kita tvarka. Pavyzdžiui, skrendant “Star1 Airlines” dar dvejų metų neturintiems mažiesiems keliautojams skaičiuojamas perpus mažesnis, t.y. 10 kg, svoris registruotam bagažui ir toks pat kaip ir visiems, t.y. 8 kg., svoris rankiniam bagažui. “Ryanair” bendrovėje kūdikiams nesuteikiamas nemokamo bagažo svoris.

Mamos patirtis (blokiukas)
Antrą kartą nevažiuočiau
Monika Balkevičiūtė, 9 mėnesių Eglės mama
Kai gimė dukrytė, abu su vyru pusę metų gyvenome vien mažylės rūpesčiais, todėl vasaros atostogas nusprendėm būtinai praleisti ne namie. Eglutę dar maitinu, todėl galimybės palikti ją seneliams net nesvarstėme. Nusprendėme keliauti ten, kur garantuotai visą laiką bus geras oras, ir pasirinkom Kroatiją. Dėl oro tikrai neapsirikom – dukrytė tiek saulės nebuvo mačiusi per visą savo gyvenimą, be to, nemažai pamatėm. Tačiau antrą kartą su aštuonių mėnesių vaiku nevažiuočiau. Labai nuvargino pati kelionė. Važiavom dvi dienas po 12 valandų, iš jų automobilio kėdutėje Eglutė  pasėdėjo vos tris keturias valandas, visą kitą laiką praleido mano glėbyje. O dar sugedo automobilio kondicionierius. Taigi kelionės metu ne tik nuolat braukėm prakaitą, bet ir pažinome, kas yra prakaitinė. Ant kelių vis pasitiesdavau neperšlampamą patiesalėlį, kad dukrytė bent trumpai pasidžiaugtų oro voniomis.
Mūsų dukrytė gana rami, tačiau Kroatijoje labai neramiai miegojo, kol užmigdavo, reikėdavo valandą niūniuoti lopšines, sūpuoti. O ir užmigusi po valandos ar pusantros vėl pabusdavo, o aš turėdavau keltis kartu su ja. Vargino Eglutę ir karštis – vieną dieną temperatūra buvo užkilusi net iki 38 laipsnių. Norėdami kuo daugiau pamatyti, tame pačiame viešbutyje ilgai neužsibūdavome, po dviejų dienų vėl kraudavomės lagaminus. O tai reiškia, kad aplinka mažajai keliautojai taip pat nuolat kito, ir tai jai buvo ne į naudą. Nes tik sugrįžus namo Eglutė pirmą kartą išmiegojo visą naktį net nepabusdama.
Rinkdamiesi ekskursijas neapgalvojome, ar visur pravažiuosime su vežimu. Dėl to daugiausia vargo turėjom Plitvicos ežerų nacionaliniame parke. Ten daugelis takų padengti smulkiais akmenukais, labai daug laiptelių, todėl keturias valandas vienas nešė ant rankų dukrytę, o kitas tempė vežimą. Taip nusiplūkėm, kad pusės grožio nematėm…
Gulėti paplūdimyje taip pat teko mažai – tik kartą dukrytė valandai buvo užsnūdusi.
Dabar manau, kad keliauti reikėtų pradėti su 4–5 metų vaiku, kai jis jau nepavargsta daug vaikščioti, nejaučia streso miegodamas svetimoje vietoje.

Renata Maslauskienė