Iš pradžių pramokome šios sporto šakos terminų, tada atėjo metas, o dabar ir mada patiems keliauti į teniso kortus. Jeigu Ričardo Berankio nepristabdys ligos ar traumos, kuo toliau, tuo dažniau žiūrėti jo mačų per televiziją teks keltis ir naktimis.

„Žinau, kad nors buvo savaitgalis, nemažai žmonių kėlėsi paryčiais pažiūrėti mano kovos Australijoje su Andy Murray‘umi. Smagu“, – kukliai sako tenisininkas, kurį po mačų esame įpratę matyti pavargusį, bet vis tiek besišypsantį: prieš palikdamas kortus jis šypsodamasis kelia į viršų rankas ir paploja žiūrovams.
Koks yra Ričardas Berankis – daugiausiai pasiekęs Lietuvos tenisininkas, pirmasis, kuriam pavyko prasibrauti į geriausių pasaulio tenisininkų šimtuką?

Tenka prisižiūrėti ir pačiam

Kalbamės kelionės į JAV Floridos valstiją, kurioje Ričardas treniruojasi nuo 2007-ųjų, išvakarėse, todėl ir klausimai, ir pašnekovo mintys pirmiausia krypsta į užatlantę. „Tai kelių akademijų miestelis. Su viena jų – IMG teniso akademija esame sudarę sutartį. Ten draugai turi namą, pas juos visada ir apsistojame. Kortai šalia, sudarytos visos sąlygos treniruotis, gyvenimas nekainuoja – ten mums labai patogu“, – sako Ričardas, pridurdamas, kad tai antra vieta po namų, kur praleidžia tiek daug laiko.
Ar Amerikoje, be trenerio, turi daugiau pagalbininkų – mitybos, sveikatos specialistų? „Mitybą prisižiūriu pats, o sveikatą tvarkausi čia, Lietuvoje. Zigmas Živatkauskas labai padeda, fizinio rengimo treneris Saulius Astrauskas. Jie ir prižiūri mane. O traumų, ypač smulkių, nuolat būna. Čia kaip su mašina: atrodo, stabdžius susitvarkei, bet paaiškėja, kad važiuoklė kažko genda, ją susiremontuoji – starteris, generatorius ima strigti. Užleisti negali, nes sulauksi grandininės reakcijos: jeigu vienur skauda, vadinasi, po mėnesio ims skaudėti čia, – rodo į riešą, – tada čia ir galiausiai čia, – beda į alkūnę ir į petį. – Labai svarbu prisižiūrėti ir kiekvienai smulkmenai skirti daug laiko.“
Kaip prisižiūrėti pačiam – ne tik sveikatą, bet ir visą buitį, Ričardui teko mokytis anksti, nė dešimties nesulaukusiam iš namų Vilniuje persikėlus į Šiaulius. „Žinoma, ir Šiaulių teniso mokyklos bendrabutyje, ir pas mus namuose Ričardas nuolat buvo prižiūrimas, bet pirmąsias savarankiškumo pamokas gavo anksti. Aišku, to jaunatviško išsiblaškymo dar ir dabar esama: būna, kad viešbučiuose tai marškinėlius, tai sportinius batus palieka, o dažniausiai – dantų šepetėlius. Va šepetėlių tai dažnai tenka naujų pirkti, – treneris Remigijus Balžekas juokdamasis atskleidžia, kokių nuostolių dažniausiai tenka patirti dėl lengvo auklėtinio išsiblaškymo. – Bet kortuose jis visada susikoncentravęs, ten išsiblaškymo nebūna.“

Kasdienis palydovas režimas
„Aš dirbu taip pat, kaip visi – po aštuonias valandas, – paklaustas apie ateities planus ir galbūt jau numatytas studijas tarsi teisindamasis sako Ričardas. – Štai dabar atidirbau pusantros valandos, jeigu nebūčiau pasiligojęs, turėčiau važiuoti į teniso treniruotę – dar apie tris valandas, po teniso treniruotės apie pusantros – masažai ir tampymai. Paprastai po treniruočių Floridoje namo grįžtu aštuntą vakaro, pabendrauju su tėvais 10–15 minučių, pavakarieniauju, nusiprausiu – jau devynios. Aišku, įsijungiu kompiuterį, paskaitau, parašau, dažnai elektroniniu paštu dar tenka visokių reikalų sutvarkyti – ir viskas, jau dešimta vakaro. O rytojaus diena vėl prasideda aštuntą ryto. Dabar būtų sunku, o gal net neįmanoma suderinti mokslą su sportu.“
Kai spėja, mėgsta Ričardas ir per pietus nusnausti, nes dienos pogulis suteikia papildomų jėgų, bet ilgiau nei pusvalandį miegoti negali, nes po to prastai jaučiasi – ir galvą skauda, ir apsnūdęs būna. „Režimas, režimas ir dar kartą režimas, savęs ir kūno priežiūra bei darbas“, – nuolatinius palydovus vardija pašnekovas. Šio darbo ritmo nevalia sugriauti niekam – nei puikiai sužaistiems turnyrams, nei jokioms žmogiškosioms silpnybėms: „Kad ir kaip būtume pavargę, negalime sau leisti atsipalaiduoti, sieki tikslo per nuovargį, sėkmę, nesėkmę, gera nuotaika ar bloga – visa tai nesvarbu. Eini ir darai tai, kas suplanuota.“
„Viskas stabiliai: ką suplanuojam – tą ir padarom“, – kad judviejų darbe nedaug vietos improvizacijoms, patikina ir Ričardo treneris.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.