Biudžetą gelbėti dividendais iš energetikos įmonių – pavojinga, nes gali išaugti kainos ir finansinė našta gyventojams, įspėja Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.

Pasak jo, spausti valstybines įmones į biudžetą pervesti daugiau dividendų – “noras geras, bet pasekmės liūdnos”.

“Biudžeto gelbėjimas dividendais iš energijos branginimo yra pavojinga idėja, kuri realiai duos labai mažai pinigų, bet gana nemažo ekonomikos nuosmukio sąskaita”, – R.Kuodis kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame aptartas Nacionalinės energetikos strategijos projektas.

Jo tvirtinimu, padidinus elektros kainą, sukaupti lėšų į biudžetą – pigiausias būdas, tačiau kokias pasekmes tai turės ekonomikai. niekas nenagrinėja, nes “nelabai supranta, kaip jos atsiranda”.

Pasak R.Kuodžio, elektros ar šilumos brangimas – šokas ekonomikai, nes mažina jos augimą, didina kainas, namų ūkiai bus priversti išleisti daugiau elektrai ir mažiau kitoms prekėms, todėl bus mažiau surinkta kitų pajamų į biudžetą – mokesčių, kitų prekių gamintojai dėl produkcijos paklausos sumažėjimo turės atleisti dalį darbuotojų.

“Paklausos paklodė pasislinks link energetinių prekių ir su visomis pasekmėmis”, – aiškino R.Kuodis.

Pasak jo, eksportuotojai turės spręsti, ką daryti su didesnėmis sąnaudomis: ar mažintis pelno maržas, kas lems mažesnius pelno mokesčius, ar didinti kainas, o tai lems mažesnį eksportą.

“Žmonės jau ir taip nepatenkinti, kai kas radikaliai spręsti ima problemas – atsijunginėja nuo centrinio šildymo. Tiems, kas liks, dar labiau pabrangs kainos, dar labiau augs noras buržuikuoti. Galiausiai valstybė pati naudoja viešiesiems pastatams elektrą ir šilumą. Viena ranka brangina, kita ji pati turės daugiau mokėti”, – aiškino R.Kuodis.