Su Lietuva tarptautiniame teisme Strasbūre bandantis bylinėtis Europos Parlamento narys, pašalintas prezidentas Rolandas Paksas ir pats gali būti dar anksčiau pažeidęs Lietuvos piliečių teises.

Europos žmogaus teisių teismas pradėjo nagrinėti trijų buvusių mūsų šalies teismų pirmininkų skundą. Lietuvos Vyriausybei pateikti klausimai dėl galimo Palmiros Linkevičienės, Dariaus Japerto ir Arvydo Gudo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, rašo “Lietuvos rytas”.

Buvę Biržų, Panevėžio ir Lazdijų apylinkių teismų pirmininkai skundžiasi, kad jų nekaltumo prezumpciją galėjo pažeisti buvęs šalies vadovas R.Paksas, taip pat tuomečiai Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.

Ekspertų teigimu, šioje byloje pagrindiniu teismo tyrimo objektu, ko gero, taps R.Pakso nuomonė, paskelbta treji metai iki buvusių teismų pirmininkų teismo nuosprendžio.

Europarlamentaras R.Paksas šiuo metu ir pats teisiasi su Lietuva tame pat Europos žmogaus teisių teisme. Balandžio 28-ąją septyniolika Strasbūro teisėjų viešame posėdyje turėtų nagrinėti R.Pakso skundą, kuriame pašalintas prezidentas teigia, kad Lietuva pažeidė jo teises neleisdama dalyvauti rinkimuose.

“Teismų sistema tokiems teisėjams netaps užuovėja ir jų atžvilgiu prezidentas elgsis kategoriškai”, – tokį tekstą 2003 metų liepos 24-ąją perdavė tuomečio šalies vadovo spaudos tarnyba.

Tą dieną R.Paksas pasirašė dekretą, kuriuo atleido visus tris į korupcijos skandalą įsipainiojusius asmenis iš teismų pirmininkų pareigų už teisėjo vardo žeminimą.

Tuo metu ką tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant šiuos teisėjus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teisininkams buvo pareikšti įtarimai galimai talkininkavus kontrabandininkams teismuose sprendžiant dėl jų suėmimo.

Teisėjai buvo įtariami padėję cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamam Viliui Karaliui, kuris vėliau tapo A.Gudo žentu.

Generalinio prokuroro pavaduotojas netrukus kreipėsi į tuometį šalies prezidentą, prašydamas sutikimo patraukti įtariamuosius baudžiamojon atsakomybėn ir sustabdyti jų teisėjų įgaliojimus.

Jau kitą dieną šalies dienraščiuose Aukščiausiojo teismo pirmininkas V.Greičius viešai pareiškė nuomonę dėl teisėjų bendradarbiavimo su kontrabandininkais.

Strasbūro teismui pateiktoje byloje nurodytos devynios aukštų Lietuvos pareigūnų citatos iš laikraščių, žurnalų ir interneto tinklalapių.

Buvę teisėjai buvo pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tik 2006-ųjų liepą. Iš jų atimta teisė dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose nuo vienų metų 3 mėnesių iki ketverių metų. Po to visi trys teisininkai atskirai kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.

Kiekvienas jų savo pareiškime skundėsi ir dėl kitų žmogaus teisių konvencijos pažeidimų: teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės, teisės į laisvę ir saugumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat teigė patyrę diskriminavimą.

Strasbūro teismas sujungė visas tris bylas į vieną ir nutarė nagrinėti jų nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

P.Linkevičienę ginantis advokatas Kęstutis Čilinskas stebėjosi, kad visos trys buvusių teisėjų bylos Europos žmogaus teisių teisme sujungtos į vieną. Teisininkas aiškino, kad tarp visų trijų pareiškėjų yra labai didelis skirtumas, jie visi pateikė skirtingus argumentus dėl pažeistų teisių.

K.Čilinsko teigimu, prieš septynerius metus P.Linkevičienė patyrė psichologinę traumą, ji iki šiol išgyvena iki širdies gelmių. Moteriai buvo nustatytas neįgalumas, ji niekur nedirba. Advokatas tvirtino pradėjęs ginti savo klientę tik paprašytas teisininkų bendruomenės – esą P.Linkevičienė garsėjusi kaip itin sąžininga pareigūnė.

Šiai teisėjai tikrai buvo skambinta ir prašyta padėti kontrabandininkams, bet bylos dėl šių asmenų paleidimo ji net nenagrinėjusi. Šiuo metu P.Linkevičienė skaičiuoja savo patirtą žalą, kurią Strasbūro teismas priteistų atlyginti.

Anot žmogaus teisių konsultanto Dovydo Vitkausko, šioje byloje pagrindiniu Europos žmogaus teisių teismo tyrimo objektu greičiausiai taps išankstinė tuomečio Lietuvos prezidento nuomonė.

“Europos žmogaus teisių teismas itin kritiškai vertina bet kokius viešus pareigūnų pareiškimus apie įtariamąjį ar teisiamąjį tos šalies spaudoje ar per televiziją. Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama tada, kai nagrinėjant baudžiamąją bylą valstybės pareigūnas dar iki teismo nuosprendžio padaro nedviprasmišką pareiškimą apie įtariamojo ar teisiamojo kaltę”, – sako jis.

Anot D.Vitkausko, pareiga susilaikyti nuo tokių komentarų taikoma ne tik teisėjams, bet ir visiems valstybės atstovams.

“Kartais Strasbūro teisėjai gali šiek tiek atlaidžiau pažiūrėti į aštresnius pareiškimus ir gilintis į jų kontekstą, jei tai būtina bylą nagrinėjant teisme. Tarkime, kai prokurorui reikia pagrįsti kaltinimus proceso metu. Kita vertus, nekaltumo prezumpcija nepažeidžiama, jei kilus rimtiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo yra atleidžiamas iš darbo, ypač jei jis dirba teisingumo ar teisėsaugos institucijose”, – tikina jis.

Pasak konsultanto, svarbu tai, ar tuose sprendimuose atleisti iš darbo ar juos vėliau aiškinusiuose valstybės pareigūnų pareiškimuose nebuvo vienareikšmių teiginių dėl kaltės, kurie vėliau būtų galėję neigiamai paveikti bylų prieš pareiškėjus nagrinėjimą.

D.Vitkausko teigimu, skundai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo lietuviškose bylose nėra labai dažni – iki šiol nustatytas tik vienas pažeidimas buvusio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus byloje 2002 metais.