R. Palaitis pagaliau traukiasi
Trečiadienio rytą vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis žengė konservatorių ilgai lauktą ir skatintą žingsnį – Premjerui Andriui Kubiliui įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dar antradienį džiaugėsi, kad nenormali situacija pagaliau išsispręs.
„Tai bus pirmas žingsnis tiesos link, nes turbūt kiekvienas suprantam, ne tik politikai, bet ir visuomenė, kad tokioje situacijoje daugiau neįmanoma būti, kada Premjero ir ministro pozicijos yra skirtingos ir kada iš tiesų ministras net, sakykim, necenzūriniais žodžiais vadina Premjerą. Tai tikrai yra nenormali situacija“, – pridūrė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė tikisi, kad pirmalaikių Seimo rinkimų nebereikės.
„Jeigu procesas vyksta taip, kaip dabar vyksta, tai tada turime vilties, kad bus darbinga atmosfera Seime, ir tada nereikalingi priešlaikiniai rinkimai“, – sakė I. Degutienė.
„Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atleidimas turėjo įvykti daug anksčiau, o sugaištas laikas sukėlė emocijų“, – sako Premjeras Andrius Kubilius.
Ministro Pirmininko teigimu, R. Palaičio atstatydinimą lėmė ne tik jo nepamatuotas ir klaidingas sprendimas atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus, tačiau ir ministro elgesys pačioje Vyriausybėje, žeidęs Ministrų Kabineto integralumą.
„Vakar (pirmadienį. – ELTA) tikrai turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą, kartu, be abejo, turėjau pasakyti, kad tai galėjo būti padaryta anksčiau – prieš geras dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti, nes tas sugaištas laikas tik daugiau sukėlė emocijų, bet toks sprendimas vis tiek turėjo būti padarytas. Tai jau sprendimas, kurį lėmė ministro elgesys ne tiktai FNTT atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje. Tas labai aiškiai matėsi, kad žeidžia visą Vyriausybės veiklos integralumą“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Premjeras.
A. Kubilius teigia, kad iš skausmingos istorijos su ministru R. Palaičiu būtina pasimokyti, todėl teikdamas naują vidaus reikalų ministro kandidatūrą ypatingą dėmesį skirs jo reputacijai.
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
Kai kas teigia, kad R. Palaičiui atleidus FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, juos stojo ginti konservatoriai. Toks susiaurintas apibūdinimas nėra visai tikslus.
PASIAIŠKINKIME:
Galima teigti, kad visuomenės dauguma gan greitai suvokė kas preiko ir neliko tam abejinga.
Konservatoriai yra TS LKD partijos dalis. Jos teisinės galimybės šiuo atveju būtų labai ribotos. Kaip ir kiekviena valdančios koalicijos Seimo frakcija, taip ir TS LKD frakcija savo pozicija ir veiksmus išreiškia per partiją atstovaujančius politikus ir valdininkus, kurie sprendimus derina su koalicijos partneriais. VRM ministras R.Palaitis yra Vyriausybės kabineto narys, kuris dirba vadovaujamas premjero. Jam privalu vykdyti premjero ir visos Vyriausybės sprendimus ar nurodymus, tačiau R.Palaitis to daryti nepanoro ir todėl jam buvo pareikštas premjero nepasitikėjimas. A.Kubilius tą padarė ne kaip konservatorius, o kaip Vyriausybės vadovas ir tą skirtumą verta suprasti.
Prezidentė dėl protu nesuvokiamu priežasčių premjero teikimo nepatvirtino ir dėl to tik dar labiau pakurstė aistras, kurios galėjo netgi priversti premjerą A.Kubilių atsistatydinti su visais ministrais kartu. Šią tikimybę gerokai suvaržė Kultūros ministro A.Gelūno atsisakymas parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Kiti LiCS ir TPP deleguoti ministrai, matomai, sutiko tą padaryti, bet to nebūtų užtekę galutinai sugriauti koaliciją ir todėl buvo paskutiniu momentu susilaikyta.
Prezidentė tada jau suvokė, kad jai šioje situacijoje naudingiausiai nebeaiškinti kas prie ko, o pačiai tapti lyg ir kokia taikintoja. Tad ji ir paskelbė apie kažkokį pasiektą kompromisą. Koks gali būti kompromisas dėl kurios nors nuostatos iš žinomų keturių, kurios numato atstatyti teisingumą? Kompromisai politikoje dažnai egzistuoja, bet juos atliekant negali būti peržengtos visuotinai pripažintos moralės normos.
Tai, kad teisingumo siekiai labiausiai sutelkė politinės dešinės partiją – nesistebiu. TS LKD nuolat pastebima, kaip pajėgiausia kovotoja su neokomunistinių metastazių plitimu Lietuvoje. Politinė ir kitokia korupcija yra vienos iš ryškiausios šio plitimo formos. Malonu, kad šį kartą kiek padvejojęs prie to prisidėjo ir Liberalų sąjūdis, bei kai kurie pavieniai Seimo nariai.
Galima suprasti, kai žiniasklaidos atstovai laisvai traktuoja teisines nuostatas ir konkrečius faktus. Tačiau, kai žiniasklaidoje grubų teisinį niekalą bando stumti netgi teisės profesoriai, patyrę politikai ar valdininkai, tai tokie bandymai atrodo labai nykiai. Ką jie nori apgauti? Žiūrovus? Skaitytojus? Tik neapsigaukite patys. Visuomenės poltinė branda kyla jau net ne metais, o mėnesiais. Tokie kaip FNTT ar panašūs skandalai tokį procesą gerokai pagreitina.
Turiu tokią nuojautą, kad išeinantis ministras R.Palaitis seniai nebėra savarankiškas, o vykdo kažkieno valią bei įsakymus apeinant Vyriausybę. Taip jis dar labiau klampina LiCS partiją, kompromituoja prezidentę ir parodo, kokios galingos jėgos sumąstė FNTT skandalą. Kažin ar vien tik stambaus verslo magnatai su sau pavaldžia žiniasklaida yra vienintelis “stogas”? Gal buvo pasitelkta ir teisėsaugos institucijų parama?
Populiarus teiginys, , kad “pareigūnus ginti ėmėsi Seimo Antikorupcijos komisija” nėra tikslus. PASIAIŠKINKIME:
Seimo Antikorupcijos komisija nėra kokių nors pareigūnų advokatė ar jų veiksmų teisėja. Tai valstybės aukščiausios valdžios – Seimo sudaryta nuolatinė komisija, skirta kovoti su korupcija šalyje išryškinant galimus įvairius, su tokiais nusikaltimais susijusius atvejus. Po tokios komisijos išvadų teisėsaugos institucijos PRIVALO reaguoti ir priimti teisinius sprendimus atlikti tyrimus ir, jei atsiranda pagrįstų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, perduoti tyrimo metu užbaigtas bylas teisminiam nagrinėjimui.
Šį kartą AK narės A.Stancikienės siūlymu buvo pradėtas tyrimas dėl FNTT vadovų atleidimo pagrįstumo. Su tokia užduotimi Seimo AK komisija, mano nuomone, gan sėkmingai susidorojo. Jos išvados tapo rimta kliūtimi tiems, kurie bandė sutrikdyti FNTT prasmingą ir produktyvų darbą aiškinantis ne tik smulkius, bet ir stambius finansinius nusikaltimus. Tada buvo imtasi keistų ir skubotų metodų nušalinant šios teisėsaugos institucijos vadovus V.Gailių ir V.Giržadą. Seimo AK posėdžių metu, apklausus daug politikų valdininkų ir kitų asmenų, surinkta nemažai informatyvios medžiagos kuri leis ne tik sėkmingai tęsti komisijos pradėtą darbą. Informacija, tikiuosi, paskatins susidomėti ja Seimo specialiai komisijai, tiriančiai “Snoro” skandalą, bei paragins teisėsaugos institucijas atlikti savo pareigas. Beje, generalinė prokuratūra, prasidėjus Seimo AK apklausoms, iš karto atnaujimo prieš 3 mėnesius kažkodėl nutrauktą tyrimą apie “Snoro” informacijos nutekinimą ir kitas susijusias aplinkybes. Labai pažangu, nors ir gerokai pavėluota…