"Veido" archyvas

Diplomatų ir politikų veidai bylojo apie prieštaringas nuotaikas

Pasak lenkų istoriko Adamo Michniko, pavardžių rašymas, atrodantis tarsi smulkmena, ilgainiui, kaip ir bet kuris iš pradžių smulkmeniškas rodęsis, bet nesprendžiamas reikalas gali tapti didelio skandalo priežastimi. “Mes negalime, neturime žodžių, kaip paaiškinti įvairiems lenkų radikalams, kodėl Lietuvoje gyvenantis lenkas negali rašyti savo pavardės lenkiškai, jeigu Lenkijoje gyvenantys lietuviai gali rašyti savo pavardes lietuviškai, – kalbėjo A.Michnikas. – Tų radikalų tarsi ir nedaug, bet jeigu plauki valtimi per banguotus vandenis, o radikalai sėdi ant valties borto, jie gali ir apversti tą valtį”.

Tad šiandien abiejų “strateginių partnerių” santykiai tokie, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras nesikalba su kolegomis iš Lietuvos net per daugiašalius renginius. Apie dvišalius susitikimus nėra ko ir kalbėti: Lietuvos atstovams dabar iš esmės nepavyksta pasikalbėti su aukšto rango lenkų politikais. Per pastarąjį susitikimą su Lenkijos diplomatais Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris patikino, kad kovoje dėl pavardžių sugrąžinimo lenkams pralaimėtas mūšis, bet ne karas, ir Lietuva tikrai įgyvendins savo pažadą.

Bet susitikime dalyvavę Lietuvos diplomatai vėliau komentavo, kad nors jų kolegos lenkai diplomatiškai linksėjo galvomis, jų skeptiškos šypsenėlės ir pabrėžtinai šalta renginio atmosfera rodė, kad lietuvių pažadais jau nebetikima. Apie kitus klausimus, abi valstybes siejančias bendras vertybes Varšuvoje iš viso nekalbama. Per vieną Lietuvos ir Lenkijos vyriausybinių delegacijų susitikimą premjeras D.Tuskas, lietuviams pradėjus kalbėti apie vertybes, tik nusijuokė ir tarė: “Šiandieną pasaulyje yra tik dvi vertybės – nafta ir dujos”.

Viešėdami Varšuvoje apie žlungančią strateginę partnerystę atvirai prabilo ir Lietuvos politikai.

Lietuvos draugai žuvę

“Dabar ne sovietų laikai, tad nebeturime patys sau meluoti, – paprašytas įvertinti dabartinę Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę “Veidui” sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris. – Stovime ties didelės duobės mūsų santykiuose pradžia. Dabar, po L.Kaczynskio ir užsienio politiką kūrusios jo komandos žūties, Lietuva prarado Lenkijoje savo svarbiausius užtarėjus. Šiandieniniai Lenkijos vadovai – tai praktiški ir pragmatiški žmonės, kurie apie valstybių santykius sprendžia pagal šių šalių ekonomikos dydį. Šiuo požiūriu vertinant, Lietuva atrodo be galo menka. Tuo tarpu tie žmonės Lenkijoje, kurie apie valstybių santykius sprendė pagal mūsų bendrą praeitį, pagal bendrus didvyrius, pradedant Tadu Kosciuška ir baigiant Emilija Pliateryte, pagal bendras europines vertybes, šiandien arba žuvę, arba atsidūrę opozicijoje”.

Pasak E.Zingerio, Lietuva, kurios netesėtus įvairiausius pažadus lenkų bendruomenei ir Lenkijai jau galima būtų leisti atskira knyga, šiandien pateko į nepavydėtiną padėtį. Greitai Lietuvos santykiai su Lenkija gali būti lyginami su visą Europą juokinančiais Vengrijos ir Slovakijos santykiais. Juk teko girdėti, kaip slovakai vežimu užtvėrė kelią į savo šalį vengrų prezidentui, nors formaliai Europos Sąjungoje jokių sienų nėra.

“Mes privalome turėti jėgų išspręsti pavardžių (ir ne tik lenkiškų) rašymo klausimą, – sakė E.Zingeris. – Lietuvos tapatybė nuo to tikrai nenukentės. Bet prieš tai turime lenkų kolegoms pasakyti, kad ir jie neturėtų susikoncentruoti vien į etnografinių klausimų sprendimą. O atlikę savo lig šiol nepadarytus namų darbus, apvalę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus nuo radikalių elementų, mes turime susitikti su pagrindinių Lenkijos partijų vadais ir vienu smūgiu pribaigti visus ligšiolinius ir, deja, beveik sėkmingus bandymus sugriauti Lietuvos ir Lenkijos strateginę brolybę”.

E.Zingeris tiki, kad šitai pavyks padaryti gal net šiais metais.