Teisių gynėjai paragino padėti tašką “Katynės byloje” – išslaptinti visus dokumentus ir pripažinti NKVD sušaudytus Lenkijos karius politinių represijų aukomis.

“Juridinė reabilitacija būtina. Tokios žaizdos niekada neužgyja, bet tai labai pagerins klimatą tarp mūsų šalių”, – sakė agentūrai “Interfax” pirmadienį seniausios Rusijoje teisių gynimo organizacijos – Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva.

“Reikia visų pirma atiduoti visus dokumentus ir Lenkijos valdžiai, ir tyrėjams”, – sakė ji.

Terminas “Katynės nusikaltimas” laikomas apibendrinamuoju: jis reiškia, kad 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo sušaudyti beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiose SSRS NKVD stovyklose ir kalėjimuose. SSRS dešimtmečiais nepripažino, kad lenkus sušaudė NKVD darbuotojai.

Dabartinėje Rusijoje Vyriausioji karinė prokuratūra tyrė Katynės bylą, bet ją nutraukė 2004 metais. VKP nutartis nutraukti Katybės bylos tyrimą įslaptinta.

“Esu įsitikinęs, kad šioje nutartyje nieko slapta negali būti. Vienintelis keblus valdžiai dalykas gali būti susijęs su tuo, kad visa kaltė už Katynę suverčiama keturiems NKVD pareigūnams, vadovaujamiems Berijos, o Stalinas ir visa politinio biuro vadovybė išvengia smūgio”, – pareiškė anksčiau agentūrai “Interfax” draugijos “Memorial” vadovas Arsenijus Roginskis.