"Veido" archyvas

Jau ketverius metus A.Kleiva Palangoje rengia Lietuvos blogerių susitikimus “blogOUT”

Būdamas vos dvylikos metų palangiškis Andrius Kleiva pateko į Lietuvos interneto dienoraščių (“blogų”) enciklopediją kaip jauniausias šalies dienoraštininkas. Šį talentingą jaunuolį nusprendėme aprašyti kaip “Veido” rubrikos “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” svečią.

Jauniausiu Lietuvos “blogeriu” tituluojamas Andrius Kleiva asmeninį tinklaraštį pildo nuo 2007-ųjų. Tačiau išpopuliarėjo dėl ko kito, kai būdamas vos dvylikos Palangoje surengė Lietuvos tinklaraštininkų susitikimą. Kasmetiniu tapęs renginys dabar net turi savo pavadinimą – “blogOUT”.

Tiesa, dabar, kai Andriaus tinklaraščiui sukako treji, jam ant kulnų lipa dar jaunesnė karta, taigi jis nebegali pasigirti išlaikęs jauniausio interneto dienoraštininko titulą.

“Tai geras būdas išreikšti savo mintis. Be to, skaitytojai gali mano straipsnius komentuoti. Taigi sulauki atsako. Aš visada norėjau išsakyti tai, ką galvoju. Iš pradžių – pasidalyti technologinėmis žiniomis, vėliau ėmiau rašyti ir apie kitokius dalykus, – tikina ką tik penkioliktąjį gimtadienį atšventęs vaikinas ir rimtu tonu priduria: – Paauglystė – toks periodas, kai norisi dalytis, išsirėkti, išsirašyti. Rašymas – mano saviraiškos būdas”.

Paskatino Moksleivių akademija

Kad labai mėgsta rašyti, Andrius tikina supratęs tik įstojęs į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA), kurioje studijuoja filologiją. Tiesa, į akademiją Andrius pateko kone atsitiktinai, ir dėl to kalta jo močiutė, kuri, per radiją išgirdusi kalbant akademijos vadovus, iškart pranešė vaikaičiui: “Tau irgi ne pro šalį ten būti”. Beje, močiutė žinojo, ką šneka, nes visą gyvenimą mokė vaikus lietuvių kalbos.

Ši jos mintis sužavėjo ir Andrių. Tiesa, norint patekti į akademiją teko įveikti konkursą – iš visos Lietuvos suvažiavo per šimtą vaikų. Jie turėjo atsakyti į testų klausimus. Ir nors Andrius pretendavo į filologus, klausimų gavo ir iš matematikos, ir iš geografijos, ir iš kitų mokslų, visai nesusijusių su filologija. “Manau, dėstytojai labiau žiūrėjo, koks tavo mąstymas, o ne kokios konkrečios žinios”, – svarsto palangiškis.

Beje, įstojęs į NMA Andrius dar kartą tapo jauniausiu – šįkart palangiškiu, studijuojančiu akademijoje.
Dabar vaikinas džiūgauja galįs ten mokytis, nes randa daug bendraminčių: “Ten studijuoja visai kitokie vaikai nei mokykloje, – tikina pašnekovas. – Jie turi užsibrėžę tikslą, žino, ką veiks ateityje”. Tuo tarpu Palangos “Baltijos” pagrindinėje mokykloje, kurioje iki šiol mokėsi Andrius, maža buvo tokių, kuriems rūpėjo mokslai. Dauguma buvo prašapusi sporto aikštynuose. O Andrius iš visų sporto šakų vertina tik lauko tenisą ir su malonumu lanko jo treniruotes.

A.Kleivos lietuvių kalbos mokytoja Saulina Birutė Preibienė priduria, kad dėl uolumo ir smalsumo klasės draugai neretai iš Andriaus pasišaipydavo. Bet nuo šio rudens jis mokysis Palangos gimnazijoje ir mokytoja linki, kad patektų į tokią klasę, kurioje būtų mokytis norinčių vaikų. Ji vadina Andrių mokiniu iš didžiosios raidės. “Dėl tokių vaikų verta dirbti, galvoti, kurti”, – tikina mokytoja, turinti jau 33-ejų metų darbo stažą.

O Nacionalinėje moksleivių akademijoje Andrius tobulina kalbos ir rašymo žinias. Ir tai, ką gauna šioje akademijoje, nė iš tolo nepanašu į mokyklos kursą. “Ir rašybos, ir kūrybos užduotys labai sudėtingos, o vertinimai profesionalūs ir objektyvūs”, – aiškina vaikinas. Užduotis auklėtiniai dažniausiai gauna internetu, pavyzdžiui, būna suformuluota konkreti tema, kuria jie turi sukurti rašinį. O atidavę darbą po poros savaičių sulaukia įvertinimo ir išsamios recenzijos.

Andrius tikina, kad šiais mokslo metais jam labiausiai patiko rašyti ironijos tema, sako, tai buvęs greičiausiai ir lengviausiai parašytas rašinys – mintys pylėsi it iš gausybės rago.

Jaunuolis rašė apie tai, kas jam skaudžiausia, ką mato aplinkui – berniuką, kuris nesugeba planuoti savo laiko ir kiaurą dieną tūno prie kompiuterio. Pagrindinę mintį buvo apraizgiusi ir antrinė tema – poetai, kurie stebėdami saulėlydį raito mintis tam, kad vėliau jas pelningai parduotų leidyklų magnatams.

Ši Andriaus mintis verčia išprovokuoti jį kitokiam pokalbiui: ar nepagalvojo, kad ir jo ateitis gali būti tokia, juk suka į tą patį kelią? “Nemanau, – atšauna, – poetu tikrai nesiruošiu būti. Man nesiseka eiliuoti. Bandžiau keletą kartų. Nepatiko”.

Pradžia – kompiuteriai

Iš tiesų Andrius jau išbandė daug ką. Ir rašyti pradėjo ne nuo literatūrinių kūrinėlių, o nuo technologijų aprašymo. Kai dar manė, kad jo ateitis būtinai bus susijusi su kompiuteriais. Ir, reikia pripažinti, šią sritį neprastai išmanė. Taip neprastai, kad jo rašinius apie naujas programavimo technologijas, internetą, kompiuterinę ir elektroninę įrangą spausdino “Naujosios komunikacijos” žurnalas.

Tačiau vėliau viskas pasikeitė ir Andrius suprato, kad niekada nenorėtų darbo biure kiaurą dieną. Šovė ir dar viena mintis, kad jis vis dėlto yra humanitaras, o ne tiksliukas. Jam sekasi bendrauti su žmonėmis, patinka istorija, geografija, jis truputėlį linksta ir prie politikos. Štai kaip pats rašė savo tinklaraštyje prisistatydamas: “Visuomet mielai palaikau įdomias akcijas platindamas idėjas ar padėdamas fiziškai”. Kartais tas prisidėjimas įgauna netikėtų formų, na, kad ir jo interneto dienoraštyje aprašytos knygų mugėje pamatytos elektroninės knygos. Ir įspūdis, ir informacija, ir reklama. Beje, reklama – dar viena Andriaus domėjimosi sritis. Kaip pats sako, jos nei erzina, nei įkyri, priešingai – vaikinas jas įdėmiai stebi ir mokosi koncentruotai perteikti mintį, išreikšti ją vaizdu ar garsu.

Konkursams – ne

Aštuntą klasę Andrius baigė tik su dviem devintukais, visų kitų dalykų – dešimtukai. Tiesa, priešingai nei kiti gabūs vaikai, mūsų pašnekovas beveik nedalyvauja konkursuose ir olimpiadose, nors mokytojai jį skatina: “Iš pradžių buvo sunkūs mokslai, kitus kartus pasakydavo per vėlai ir nespėdavau pasirengti”. Bet pasvarstęs priduria: “Man nesiseka konkursuose, esu keliuose iškovojęs prizinių vietų, bet ne pačias aukščiausias. Laurų šioje srityje neskinsiu. Be to, neturiu laiko”.

Kai Andrius kažkelintą kartą pakartoja “neturiu laiko”, kyla klausimas, kurgi jį deda. Pasirodo, graužia knygas. Visokias – geografijos, istorijos, literatūros. Mėgstamiausias užsienio autorius priverčia net žiobtelėti – tai Italo Calvino. Ypač Andriui patiko jo mintys apie skaitytojo ir knygos santykį, kaip žmogus nagrinėja tekstą ir kaip ieško nutrūkusio knygos pabaigos.

Apie mokyklinę literatūros programą Andrius sako štai ką: “Man labiausiai nepatinka, kad programoje yra tik pagrindiniai autoriai, tokie kaip Maironis, kuriuos žino visi. Galėtų būti daugiau šiuolaikinės literatūros”. Deja.
Pastarieji jo atradimai – Algimantas Čekuolis, nes “rašo taip, kad visą įsimeni”, Andrius Užkalnis, kuris “rašo tobulas kelionių knygas. Tai ne sausas kelionių skaitalas, o knygos, kuriose susipina gražios, kartais teisingai aštrokos autoriaus mintys, grožinė literatūra ir gražiausios mūsų margojo pasaulio spalvos kitaip”.

Ir Kristina Sabaliauskaitė. Beje, apie jos įtaką jaunam protui vertėtų pakalbėti plačiau. Taip sutapo, kad Andriui perskaičius jos “Silva Rerum” šeima spontaniškai išsiruošė į kelionę – į prie Mažeikių esantį Renavo dvarą. Knyga ir kelionė tapo Andriaus įkvėpimo šaltiniu: savo tinklaraštyje jis parašė mini kelionių esė, kuris tapo tarsi jo vizitine kortele. Tekstas buvo gausiai iliustruotas nuotraukomis, kurios, tenka pripažinti, gana geros, nors pats Andrius jų kokybe ir nėra patenkintas.

Fotografuoti jaunuolis pradėjo prieš šešerius metus, taigi būdamas vos devynerių, ir visą tą laiką mokėsi pats, perskaitė keletą knygų apie fotografiją ir kompoziciją. “Esu savamokslis”, – prisipažįsta.

Vasara prie Dubysos ir ne tik

A.Kleiva savo tinklaraštyje rašo, kad nors gyvena Palangoje, jūrą lanko labai retai. Užtat vasarą leidžia prie Dubysos močiutės sodyboje. “Vakar matavome vandens temperatūrą – 24 laipsniai”, – džiūgauja Andrius.

Bet ši vasara skirta apmąstymams: pasaulyje tiek daug įdomybių, bet kaip suderinti mokslą su profesija? Andrius sutrikęs. Užtat įninka į praktines geografijos studijas.

Vaikino mama – technologijų mokytoja, o tėtis – veterinarijos gydytojas. Jis dirba Lietuvos jūrų muziejuje. Visa šeima – aistringi keliautojai. Ir keliauja ne bet kaip, o automobiliu, nes, pasak Andriaus, tik šitaip gali pamatyti giluminį šalies gyvenimą – mažus miestelius, kaimus. Keliones planuoja visa šeima, o Andrius aktyviai naršo internetą. Šių metų planas – Prancūzija, Luaros slėnio pilis, žinoma, neaplenkiant Venecijos. Būtini lankymo objektai – architektūros paminklai, nacionaliniai parkai.

Kol kas nuostabiausia Andriaus aplankyta šalis – Kroatija, tiesa, buvo tik Istros pusiasalyje, o miestas, žinoma, Praha. Apie vaikino keliones galima paskaityti ir jo interneto dienoraštyje.

Andriaus Kleivos tinklaraštį galima rasti adresu www.kleiva.lt