BFL / K.Vanago nuotr.

Ar įsivaizduojate, kaip išgyventi už 230 eurų per mėnesį turint tris mažus vaikus? Nemokant kalbos, neturint galimybių įsidarbinti, neturint giminių, draugų ir nuosavo stogo virš galvos? Lietuvos Raudonasis Kryžius, dirbdamas su 350 pabėgėlių, šias sudėtingas situacijas padeda įveikti kasdien. Tačiau šiandien 50 šeimų susiduria su neįveikiamais sunkumais, todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia lėšų rinkimo kampaniją ties skurdo riba balansuojantiems pabėgėliams.

Šią Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyvą palaiko kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, asmeniškai išgyvenęs tą jausmą, kaip sunku palikti tėvynę. „Turbūt tik patyręs pabėgėlio dalią gali suprasti, kaip sunku palikti savus namus ir artimuosius. Kada esi alkanas, neturi pastogės, ieškai gero žodžio ir taip trokšti, kad kažkas suteiktų viltį iškęsti sunkumus ir eiti į priekį“, – savo kelią prisimena Prezidentas.

Pabėgėlių situacija Lietuvoje

Masuda, vis dar neatsigavusi nuo to, ką teko patirti karo nusiaubtame Afganistane ir siaubingoje kelionėje iki Europos, negali dirbti, nes neturi kam palikti savo trijų mažamečių vaikų.

Lietuvos Raudonasis Kryžius, teikdamas įvairiapusę pagalbą pabėgėliams, kritines pabėgėlių situacijas mato kasdien. Pavyzdžiui, pabėgėlė Masuda, vis dar neatsigavusi nuo to, ką teko patirti karo nusiaubtame Afganistane ir siaubingoje kelionėje iki Europos, negali dirbti, nes neturi kam palikti savo trijų mažamečių vaikų. Neseniai ji sužinojo, kad pakeitus pabėgėlių integracijos tvarką, po kelių mėnesių jos pašalpa bus sumažinta beveik dvigubai – iki 230 eurų šeimai mėnesiui. Tai yra dvigubai mažiau negu skurdo rizikos riba Lietuvoje. Iš šios sumos ji turės sumokėti už būstą, komunalines paslaugas ir išmaitinti keturių asmenų šeimą.

Tai tik viena istorija iš daugelio. Nauja integracijos tvarka, pagal kurią pabėgėliai gauna dvigubai mažesnes išmokas, palietė daug šeimų. Radę saugumą Lietuvoje, karo ir politiniai pabėgėliai iš Ukrainos, Afganistano, Sirijos, Rusijos ar Baltarusijos jaučiasi dėkingi už suteiktą antrą progą kurti gyvenimus iš naujo, tačiau šiems žmonėms labai reikalinga mūsų pagalba.

Suprasdamas vargą ir sunkumus tų, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, prašau visų žmonių prisidėti padedant įveikti sunkumus.

„Suprasdamas vargą ir sunkumus tų, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, prašau visų žmonių prisidėti padedant įveikti sunkumus. Be mūsų paramos ir atvertos širdies pabėgėliams bus dar sunkiau įsitvirtinti“, – kalbėjo Prezidentas V.Adamkus, pabrėždamas žmogiškumo jausmą.

Neįveikiami iššūkiai

Tam, kad Masuda ir kiti pabėgėliai netaptų našta visuomenei, jiems reikia išmokti kalbą, rasti darbą ir būstą, išleisti vaikus į mokyklą. Išėjus iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, dažna šeima patenka į uždarą ratą – per keletą mėnesių išmokti lietuvių kalbą neįmanoma, o be kalbos sunku rasti bet kokį darbą. Be to, mažame miestelyje darbo pasiūla menka, o išgyventi didesniame mieste tampa iššūkiu dėl didelių būsto nuomos kainų.

„Tyrimai rodo, kad skirtingai nuo migrantų, kurie atvyksta į naują šalį dėl darbo ar šeimos, dauguma pabėgėlių vidutiniškai tik po 5-6 metų gali pilnai integruotis į darbo rinką. Tą sąlygoja ir psichologinės traumos, atsiradusios dėl to, kad žmonės buvo priversti palikti savo namus, ir tai, kad pabėgėlių kvalifikacijos ir darbo patirtys būna įgytos visiškai skirtingomis darbo rinkos sąlygomis. Tikslinė, koordinuota integracijos politika padeda įveikti šiuos sunkumus ir įgalina pabėgėlius įsilieti į darbo rinką“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus l.e.p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Skirtingai nuo migrantų, kurie atvyksta į naują šalį dėl darbo ar šeimos, dauguma pabėgėlių vidutiniškai tik po 5-6 metų gali pilnai integruotis į darbo rinką.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus praktinė darbo patirtis atskleidžia, jog pabėgėliams yra didžiulis iššūkis įsidarbinti, išmokti kalbą ar susirasti draugų. Tikslinė pagalba yra būtina siekiant, kad šie žmonės taptų savarankiškais visuomenės nariais.

„Vienas iš integracijos tikslų – užtikrinti, kad pabėgėliai taptų aktyvūs, save ir savo šeimas išlaikantys bendruomenės nariai. Mes turėtume padėti jiems tai pasiekti. Mūsų parama ir pagalba pabėgėliams turėtų būti vertinama kaip investicija į žmogiškąjį kapitalą, leisianti ilgalaikėje perspektyvoje šiems žmonėms savarankiškai rūpintis savimi ir savo vaikais.” –  teigia G.Guzevičiūtė.

Kam reikalinga Jūsų parama

Kaip už keliolika eurų per mėnesį išmaitinti šeimą, kur ieškoti būsto, kaip savo vaikui rasti darželį, ir kur kreiptis susirgus – tai problemos, su kuriomis visi esame susidūrę. Tačiau pabėgėliams jos kartais tampa neįveikiamos, tiek dėl naujos kultūros, svetimos aplinkos, tiek dėl kalbos barjero.

Padėkime jau priimtoms pabėgėlių šeimoms kabintis į gyvenimą. Kampanijos metu siekiama surinkti 15 000 eurų, kurie bus skirti pabėgėlių būtiniausioms reikmėms: maistui, vaistams, kūdikių higienos priemonėms ir vaikų mokyklinėms prekėms.

Paaukoti galite čia