Gruodžio 1-ąją, pirmadienį, minima pasaulinė AIDS diena. Tądien visi kviečiami įsisegti raudoną kaspiną, simbolizuojantį solidarumą su ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) ir AIDS (įgytojo imuninio nepakankamumo sindromo) turėtojais.

Apie 35 mln. žmonių pasaulyje yra ŽIV nešiotojai, iš kurių per 3 mln. – vaikai iki 15 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai užregistruota per 2 mln. naujų ŽIV atvejų. Tai didžiausias bet kada užfiksuotas metinis užsikrėtusiųjų skaičiaus kilimas. Tiesa, tai susiję ne tik su viruso paplitimu, bet ir su aktyviai vykdomų informacijos kampanijų, didinančių žmonių informuotumą ir skatinančių tikrintis, bei prevencinių programų sėkme.

Nepaisant tam tikrų laimėjimų, situacija gąsdina: nuo epidemijos pradžios užfiksuota beveik 40 mln. mirčių nuo AIDS. Pasaulinę žalą iliustruoja kad ir toks pavyzdys: dalyje Pietų Afrikos šalių vidutinė gyvenimo trukmė, per pusę šimtmečio nuosekliai ilgėjusi, krito apie 20 metų dėl didelio mirštančiųjų nuo AIDS skaičiaus.

Nors daugiausiai sunkumų dėl ŽIV ir AIDS patiria ekonomiškai atsilikusios Afrikos, Lotynų Amerikos ar Pietryčių Azijos valstybės (PSO duomenimis, apie 70 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV gyvena Užsachario Afrikoje), tačiau ši liga prasiskverbia į visus pasaulio kampelius. Lietuva – ne išimtis. Higienos instituto duomenimis, sergamumo ŽIV 100 tūkst. gyventojų rodiklis 2013 m. buvo 5,98, sergamumas AIDS 100 tūkst. gyventojų – 1,49. Remiantis Statistikos departamento informacija, pernai Lietuvoje užfiksuoti 2237 asmenys, turintys ŽIV, ir 378 sergantieji AIDS.

Nors situacija pasaulyje nedžiugina, pasistūmėta tikrai daug nuo tada, kai manyta, kad AIDS serga tik homoseksualūs vyrai (tai netgi vadinta GRID – „gay-realated immune deficiency“), o į ligonines patekę sergantieji mirdavo per keletą mėnesių.