Scanpix

Praėjusį sekmadienį vykusiame istoriniame referendume graikai, kaip ir prognozuota, atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai.

Vis dėlto „taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė ne taip jau mažai – 38,69 proc. Graikijos piliečių.

Jie nepatikėjo radikalios kairiosios premjero Alexio Tsipro vyriausybės raginimu tarti „ne“ referendume siekiant galimai sustiprinti vyriausybės pozicijas derantis su tarptautiniais skolintojais.

Visgi dauguma referendume balsavusių graikų pareiškė nepritarią dar vienam taupymo etapui, kurių Graikijoje vien per pastaruosius keletą metų galima priskaičiuoti bene dešimt.

Graikijos finansų ministras perspėjo, kad referendumo rezultatai yra „susieti su labai didele kaina, kaip ir visos kovos dėl demokratinių teisių“. Ir pirmasis šią kainą sumokėjo už naujas taupymo priemones pasisakęs Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras, dar balsavimo vakarą pareiškęs apie savo atsistatydinimą iš užimamų pareigų.

„Suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, – pareiškė buvęs premjeras, kurio vadovavimo vyriausybei laikotarpiu Graikija buvo gerokai apsikuopusi skolas ir net sugebėjusi pasikelti skolinimosi reitingus.

Vis dėlto A.Samaras paaiškino, kad daugumos valia jam svarbesnė nei asmeninė nuomonė, net jei ši paremta racionaliais argumentais ir gera praktika.

Esą graikai taip retai balsuoja referendume, kad nepaisyti jų valios Graikijos politikai tiesiog neturi teisės.

Beje, Graikija, nors laikoma demokratijos lopšiu, referendumų gausa išties nepasižymi: savaitgalį įvykęs referendumas buvo pirmasis Graikijoje nuo 1974 m., kai graikai pasisakė už monarchijos panaikinimą.