Tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Šį antradienį, tai yra sausio 21 d., referendumo dėl žemės pardavimo iniciatoriai turi baigti tikslinti parašų trūkumus. Dabar jau Vyriausioji rinkimų komisija turės atlikti galutinį patikrinimą ir įvertinimą, o tada, jei viskas būtų tvarkinga, šio klausimo sprendimas keliautų į Seimą.
Šiandien ženklų, kad iniciatoriams vis dėlto pavyks sukrapštyti 300 tūkst. parašų, vis daugiau, taigi tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Bet kaltinti čia belieka tik save: kai referendumo iniciatoriai rinko parašus, nei prezidentė, nei premjeras, nei valdančiosios partijos, nei žiniasklaida į tai beveik nekreipė dėmesio ir neaiškino, kokios tikrosios šio referendumo pasekmės. Manyta, kad pažais Šliužas su Panka referendumą, surinks kokį šimtą tūkstančių parašų, ir tuo viskas baigsis. Bet atrodo, kad nutiks kitaip.
Pirmiausia šis referendumas visiškai sujauktų prezidento rinkimų kampaniją. Mat visi kandidatai, pradedant Dalia Grybauskaite ir baigiant Zigmantu Balčyčiu, turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams, o tas atsakymas gali lemti rinkimų baigtį. Nes 300 tūkst. surinktų parašų aiškiai byloja, ko nori dauguma rinkėjų. Tad prezidento rinkimų baigtis gali būti ir ne tokia jau labai prognozuojama. Svarbu bus dar ir tai, ar referendumas vyks tuo pačiu metu kaip ir prezidento rinkimai. Jei tuo pačiu, tada jis prie balsavimo urnų pritrauktų daugiau rinkėjų. O tai neprognozuojamumą dar padidintų.
Tačiau dar svarbiau yra tai, kokie bus referendumo rezultatai. Jei savo valią išsakytų reikiamas kiekis Lietuvos gyventojų ir dauguma jų būtų už tai, kad žemės pardavimas užsieniečiams būtų uždraustas, mūsų valstybėje prasidėtų reikšmingi virsmai. Beje, neigiami. Pirmiausia tektų keisti Konstituciją, tada savo rūstumą pademonstruotų jau Europos Sąjunga. Mat Lietuva paskelbtų atsisakanti vykdyti stojimo į ES sutartį. Gal tai ir nesibaigtų išstojimu iš Europos Sąjungos, bet mūsų reputacija nučiuožtų į dugną ir atsidurtume Graikijos lygoje. Negana to, sektų dar ir finansinės sankcijos. Na, tų milijardų, kurie mums jau pažadėti artimiausioje perspektyvoje, gal ir neatimtų, bet finansinę netektį pajustume tikrai nemenką.
Tačiau referendumo iniciatoriai rinkdami parašus žmonėms to neaiškino, valdžios atstovai, kaip minėta, taip pat išsigando labai pavėluotai ir referendumo pasekmes ims aiškinti gal tik vasarį.
Visa ši istorija labai aiškiai parodo, kokie vis dėlto mes neįžvalgūs ir neišmintingi. Juk esama labai daug būdų, kaip pasiekti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Iš tiesų mes tikrai galėtume leisti parduoti žemę užsieniečiams, tada prieš Europos Sąjungą pasirodytume kaip patikimi partneriai ir finansinė parama nesumažėtų, bet kartu galėtume įvesti daugybę saugiklių ir sąlygų, kad realiai užsieniečiams tas žemės pirkimas visiškai neapsimokėtų ar net būtų neįmanomas (juk gali būti sąlyga, kad savininkas žemę privalo pats dirbti). Taip elgiasi ir Vokietija, ir kitos Europos šalys, taip galėtų elgtis ir Lietuva. Bet nesielgia. Todėl dabar turėsime ilgalaikį nemalonumą ir galvos skausmą.