Naujoji Europos fiskalinė sutartis įsigalios dar tik po metų, bet vien sprendimas ją ratifikuoti jau spėjo padaryti gerą darbą: euro krizė lyg ir suvaldyta, o ekonominės ES prognozės, nors ir iš lėto, ima gerėti. Kitas žingsnis, kurio iš politikų laukia Europos verslas, – tai drastiškos ir drąsios reformos.
Apie tai, kaip dabartinę verslo aplinką ir fiskalines naujoves vertina verslo atstovai, kalbamės su balandžio pabaigoje Lietuvoje viešėjusiu Europos pramonės konfederacijos BUSINESSEUROPE generaliniu direktoriumi Philippe’u de Bucku.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip naujoji fiskalinė sutartis spėjo paveikti Europos verslo atmosferą? Ar valstybių fiskalinė drausmė skatins verslo plėtrą, ar kaip tik taps iššūkiu?
Ph.B.: Pirmieji stabilumo ženklai pasirodė dar metų pradžioje. Nors ir iš lėto, taip pat didėja bendras pasitikėjimas ekonomika. Vyriausybių pasirašyta sutartis įrodė, kad valstybės vieningai siekia fiskalinės drausmės, ir tai labai sveikintina. Tačiau vien tik naujojo pakto nepakaks, nes būtinos radikalios, drąsios reformos: tik tada Europa išliks konkurencinga, o euras – stabilus.
Kita vertus, dabar matomi stabilumo ženklai nėra vien tik minėto pakto nuopelnas. Finansų rinkos stabilizavosi dar ir dėl to, kad buvo pasiektas susitarimas su privačiu sektoriumi dėl Graikijos skolos, kartu pasitarnavo ir Europos centrinio banko sprendimas bankams suteikti vidutinės trukmės finansinių išteklių. Pagaliau kai kurios ES šalys ėmėsi griežtų fiskalinių ir struktūrinių priemonių.
VEIDAS: Tačiau tų šalių gyventojai fiskalinės drausmės idėjos nelinkę palaikyti?
Ph.B.: Tai tiesa, gyventojai nepalaiko fiskalinės konsolidacijos, ir tai galima suprasti. Tačiau tai būtina ir, ko gero, pagrindinė priemonė, norint susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą. Svarbiausia – kad ši konsolidacija būtų nukreipta į ekonomikos augimą, o tai padaryti galima radikaliai sumažinus nereikalingas išlaidas, išsaugant visas svarbiausias investicijas, o ne didinant mokesčius.
VEIDAS: Paminėjote reformas. Kurios iš jų, jūsų vertinimu, pačios svarbiausios?
Ph.B.: Svarbiausias dalykas valstybėms yra sureguliuoti viešąsias išlaidas, įskaitant viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą.
Žinoma, svarbios ir tos reformos, kurios susijusios su darbo rinka, mat būtina spręsti nedarbo problemą.
VEIDAS: O kokias reformas pirmiausia įgyvendinti patartumėte Lietuvai?
Ph.B.: Jei kalbėsime apie Lietuvą, negalėčiau patarti kažko kito, nei pataria Lietuvos pramonininkų konfederacija: konsoliduoti viešąsias išlaidas, investuoti į tyrimus, plėtrą ir inovacijas, reformuoti darbo rinką ir išmokų sistemą, reformuoti mokesčių sistemą ir sukurti stabilią mokesčių politiką, taip pat sukurti įmonėms prieigą prie finansavimo, stiprinti verslo aplinką ir skatinti verslumą.
VEIDAS: Ar manote, kad centralizuota ES fiskalinė politika žemyne skatina verslumą? Ir ar tai nepavers tokių šalių kaip Lietuva tam tikra ES periferija?
Ph.B.: Verslo atstovai palaiko idėją, kad biudžeto deficitas neturėtų viršyti 1 proc. BVP. Tačiau nepritaria jokiems naujiems ES mastu taikomiems mokesčiams, įskaitant ir finansinių transakcijų mokestį.
Atsakydamas į antrą klausimo dalį noriu pabrėžti, kad investuotojai dairosi visomis kryptimis, ir svarbiausia, kad kiekviena ES narė siektų tų investuotojus pritraukti.