BFL

Regioninis bendradarbiavimas gynybos srityje mažosioms valstybėms leidžia nelikti didžiųjų valstybių vykdomos politikos nuošalyje, sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė Vilniuje vykstančiame Baltijos, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų narių susitikime Seime.

“Toks glaudus regioninis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje sudaro sąlygas ne pačioms didžiausioms ir ne įtakingiausioms Europos saugumo sistemos dalyvėms nelikti didžiųjų valstybių politikos periferijoje. Nes ir mažos valstybės privalo turėti savo balsą ir savo požiūrį didžiosios politikos procesuose”, – pirmadienį sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Jos žodžiais, geriausių rezultatų bus galima tikėtis tuomet, kai regiono atstovai derybose ar susitikimuose, kuriuose priimami strateginiai Europos saugumą lemiantys sprendimai, kalbės vienu balsu, siūlydami optimaliausius sprendimus.

Parlamento vadovė sakė, jog būtų idealu, jei Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas saugumu ir gynybos srityje taptų impulsu kurtis Šiaurės ir Baltijos jūros regiono saugumo bendruomenei, vienijamai bendros saugumo sampratos.

Seimo pirmininkė kalbėdama susitikime taip pat pasidalino mintimis, kokie konkretūs iššūkiai šiuo metu kelia daugiausiai nerimo Europos saugumo sistemai.

“Ko gero, grėsmingiausias iššūkis – tai galimi slapti ar atviri didžiųjų valstybių susitarimai, kurie silpnintų tarptautinių organizacijų – tokių, kaip NATO, užtikrinančių Europos saugumą – pozicijas . Labai svarbu, kad į Europą nebegrįžtų kai kada ciniškos ir antivertybinės realpolitik tendencijos”, – sakė I. Degutienė.

Kita problema, pasak I. Degutienės, kaip į bendrus gynybos projektus įtraukti valstybes, kurios laikosi kitokios saugumo ir nacionalinių interesų sampratos, ir kartu “neleisti tokioms valstybėms kontroliuoti Europos saugumo procesų ar įgyti jiems neproporcingai didelę įtaką”.

“Manau, jog būtent šis klausimas iškyla, kai NATO ieško galimybių bendradarbiauti su Rusija kuriant priešraketinės gynybos sistemą”, – sakė parlamento vadovė.

Lietuvai ypač svarbus – energetinio saugumo klausimas, sakė I. Degutienė. “Esame izoliuota nuo Europos Sąjungos energetinė sala, be to, įgyvendindami dujų sektoriaus pertvarką, mokame vieną didžiausių kainų Europoje už dujas. Todėl Lietuva jau suprato, kad be energetinės nepriklausomybės nebus ir politinio savarankiškumo, tačiau tai – norėtume tikėti – nėra vien tik Lietuvos problema”, – kalbėjo parlamento pirmininkė.

Pirmadienį Vilniuje parlamente vyksta Baltijos valstybių, Lenkijos ir Švedijos parlamentų gynybos komitetų narių susitikimas, kuriame aptariamos regioninio bendradarbiavimo perspektyvos gynybos srityje.

Kasmetiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų gynybos komitetų susitikimai kasmet rengiami nuo 2005 metų. 2010-aisiais nuspręsta praplėsti bendradarbiavimo formatą į susitikimus kviečiant dalyvauti Šiaurės šalių bei Lenkijos gynybos komitetų atstovus.