Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – keturios sostinės, bent kartą deklaravusios norą tapti regiono finansų, turizmo, verslo ir žmonių gerovės centru. Tačiau šiose lenktynėse Baltijos šalių sostinės labai stipriai atsilieka nuo Varšuvos.

Kažkada patraukliai skambėjusi Vilniui klijuota Šiaurės Atėnų etiketė dabar nebeatrodo tokia viliojanti: nors Lietuvos sostinės padėtis nėra tokia dramatiška kaip Atėnų, tačiau miestas, vadintas regiono kultūros židiniu ir svajojęs tapti pirmaujančia regiono sostine, šiuo metu ambicijas jau gerokai susimažinęs. Dabar Vilniui tenka dar labiau stengtis nei anksčiau, kad išvengtų autsaiderio vardo netgi konkurencinėje kovoje su Ryga ir Talinu, ką jau kalbėti apie kažkada vytą ir nepavytą Varšuvą, nuo kurios atsilikome kartais, o kalbant dar tiesiau – atsidūrėme skirtingose lygose.
“Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – tarpusavyje nepaprastai skirtingos sostinės. Jose skiriasi ne tik atmosfera, bet ir objektyviai vertinama gyvenimo kokybė bei subjektyvus žmonių pasitenkinimas ja”, – tvirtina šiose keturiose sostinėse veikiančios tyrimų bendrovės “Dive Group” Lietuvos padalinio generalinė direktorė Jurgita Adomaitytė-Šimavičienė. Jos teigimu, šiuos skirtumus išryškina daugybė bendrovės atliekamų tyrimų, kuriais bandoma įvertinti sostinių pažangą vienoje ar kitoje srityje. Ir daugeliu atvejų Varšuva yra nepralenkiama, o neretai net nepavejama.
Kita vertus, Varšuvos rungtynes su Baltijos šalių sostinėmis galima palyginti su penkiakove: nors galutinėje lentelėje daugiausiai taškų pelno Varšuva, kai kuriose rungtyse sužibėti pavyksta ir Vilniui, Talinui ar Rygai.
Tad “Veidas” imasi nelengvos užduoties – išnagrinėti, kurioje iš keturių regiono sostinių gyventi, turistauti, užsiimti verslu ar pramogauti yra geriausia ir patogiausia.

Vilnius – infrastruktūros autsaideris

Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių keturių sostinių galimybes, yra jų geografinė ir demografinė padėtis, neatsiejama ir nuo infrastruktūros. Vilniuje ši padėtis nepalankiausia. Juk ir Talinas, ir Ryga yra patys svarbiausi šalies miestai, kuriuose koncentruojasi ir dauguma gyventojų, ir daug verslo įmonių, ir didžiuma kultūros bei pramogų įstaigų ar projektų. Pavyzdžiui, Taline gyvena trečdalis visų Estijos gyventojų, Rygoje susitelkę beveik pusė visų šalies gyventojų. O štai Vilniuje gyvena vos 18 proc. Lietuvos gyventojų, daugiau mažiau tolygiai išsisklaidžiusių po visą šalį.
Valstybės požiūriu tai galbūt ir pranašumas, tačiau kai kalbama apie sostinės ekonomiką, tokia Vilniaus padėtis nėra pati geriausia: didelę dalį Vilniaus potencialo nugvelbia kiti du didžiausi šalies miestai Kaunas bei Klaipėda. Pirmasis geba pritraukti didelę dalį užsienio investuotojų dėl čia veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ), antrasis – dar ir dėl jūrų uosto.
“Sostinė, kuri kartu yra dar ir jūrų uostas, – neabejotinas ekonominis pranašumas”, – pabrėžia VGTU Urbanistikos katedros prof. habil. dr. Jurgis Vanagas.
Jo žodžiais, pagal Baltijos jūros regiono miestų rangavimą, kurį atliko tarptautinė organizacija VASAB (Vision and Strategies Around the Baltic Sea), į aukščiausią Europos miestų (European City) kategoriją patenka beveik vien tik sostinės – jūrų uostai. “Kad uostų reikšmė milžiniška, liudija ir antroji, žemesnė, Baltijos miestų (Baltic City) grupė: čia tarp 20-ies miestų net 19 yra jūrų uostai. Tiesa, čia įtrauktas ir Vilnius – vienintelis “sausas” miestas, tačiau Talinas ir Ryga jį gerokai lenkia”, – teigia profesorius.
Beje, kaip tik šiemet Talinas parodė, kaip sėkmingai išnaudoti jūrų uostą ir sukurti nemažai pridėtinės vertės sostinei: pritraukus garsios pasaulyje belgų bendrovės “Katoen Natie” investicijų, sieksiančių 30 mln. eurų, liepą buvo pradėtas statyti didžiausias Estijoje logistikos centras. Tai bus 65 tūkst. kv. m ploto logistikos centras, o kartu su juo atsiras ir nauja infrastruktūra bei pramonės parkai, suteiksiantys Talinui, kaip sostinei, naujų konkurencingumo pranašumų, palyginti su gerokai pasyvesne Ryga ir uosto neturinčiu Vilniumi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.