Audrius Bačiulis
Lietuvos politikams ir teisėsaugai liko dvi savaitės sugalvoti ir apsispręsti, kaip reikės reaguoti, kai gegužės 9-ąją, kai sovietai švenčia savo pergalę prieš Vokietiją, Vilniaus, Klaipėdos, o gal ir kitų miestų gatvėse pasirodys tokie patys “kolorado vabalai”, kurie šiuo metu apniko Krymą ir kitas Ukrainos pietryčių sritis.
Žinote, kaip Ukrainoje dabar vadinami rusų diversantai ir jų kolaborantai iš vietinių? Kolorado vabalais, arba sutrumpintai – tiesiog koloradais. Ne tik todėl, kad jie, it tikri šlykštūs kolorado vabalai, atplaukę jūra apniko Krymą ir derlingas Pietryčių Ukrainos sritis. Su kolorado vabalais Ukrainą puolančias Rusijos pajėgas bei joms talkinančią “penktąją koloną” sieja bendra skiriamoji spalva – juodos ir oranžinės, it kolorado vabalų nugarėlės, spalvos juostelės, kurios segimos kombinezonų atlapuose, apsirišamos ant rankovių, kepurių ar automobilių veidrodėlių ir antenų. Taip ši juoda-oranžinė juostelė, dar anksčiau praminta “koloradka”, ne tik tapo Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu, bet ir davė vardą okupantų pajėgoms bei visiems sovietiniams revanšistams.
Dabar daugelis politologų, informacinio karo specialistų, bando išsiaiškinti ir susivokti, kada gi Kremlius ir jo valdovas Vladimiras Putinas nutarė pradėti fizinį Rusijos imperijos atkūrimą per sovietinio revanšizmo skatinimą. Siūlyčiau jiems įdėmiai patyrinėti 2004–2005 m. sandūrą – antrosios V.Putino kadencijos pradžią, kada nuskambėjo pastaruoju metu dažnai cituojami jo žodžiai apie Sovietų Sąjungos žlugimą, kaip apie didžiausią XX a. geopolitinę katastrofą.
Pusmečiui nuo tos kalbos tepraėjus, Kremlius įsuko didžiulę propagandinę kampaniją, skirtą “Didžiosios sovietų liaudies pergalės Didžiajame tėvynės kare” paminėjimui. Žinoma, proga buvo gera, kaip tik sukako 60-metis nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos, naftos ir dujų kainos kilo, pinigų Rusijoje atsirado. Be to, reikėjo kažkaip nukreipti visuomenės dėmesį nuo katastrofiško teroro akto Beslane. Tačiau krito į akis, kad iškilmingos pergalės prieš Vokietiją metinės, kurios Rusijoje dar pagal Josifo Stalino įvestą tradiciją minimos gegužės 9-ąją – diena vėliau nei Europoje ir JAV, labiau skirtos užsienio, nei vidaus vartojimui.
Akivaizdžiai matėme, kokias didžiules pastangas tuo metu dėjo Maskva, kad žūtbūt priverstų pergalės parade dalyvauti ne tik visų buvusių sąjungininkų valstybių delegacijas, bet – būtinai – ir visų buvusių sovietinių respublikų, įskaitant Baltijos šalis, vadovus. Buvo matyti, kad, prisidengdama pergalės prieš nacizmą šventimu, Rusija visais būdais stengiasi pademonstruoti Vakarams “sąjunginių respublikų vienybę”. Lietuvos ir Estijos prezidentai spaudimui atsilaikė – į Maskvą nevažiavo ir V.Putino planą sugadino, tad vėliau nemažai už tai atsiėmė.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
bravo, tik tuos dalykus reikia net tik aprasineti, reikia, kad tai dar butu ir peskaityta, o po to igyvendinta. Klausimas, – ar “Veidas” pasiekia ta auditorija, kuri turetu tuom uzsimti?
toks Dainius Radzevičius nelaiko demokratija, jei vietoj dviejų privačių laikraščių žmonės galėtų rinktis keturis, iš kurių du ar tik vienas bus valdiški., nes bijo matomai konkurencijos, kas yra laisvos rinkos pagrindas. Būtent jis netiki, kad žmonės mokės atsirinkti informaciją ir pamatys kas ir kaip ją pteikia. Teigdamas, kad vyriausybė `aar savivaldybė negali leisti savo leidinio, jis turėtų būti nuoseklus ir PASITRAUKTI IŠ LRT TARYBOS. Juokingiausiai skamba D.Radzevičiaus argumentai apie demokratišką “Valdžių atskyrimą”, nes žurnalistų pajuokavimą, kad žiniasklaida yra KETVIRTOJI VALDŽIA, jis priėmė už tikrą pinigą. Todėl galima drąsiai teigti, kad INFO KARĄ PRALAIMĖJOME TODĖL, KAD INFO ERDVĖS VIRŠŪNĖJE TURIME TOKIUS DILETANTUS, KAIP ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS PIRMININKAS D. RADZEVIČIUS AR Ž.ETIKOS PIRMININKAS LINAS SLUŠNYS, BEI POLITIKOS MOKSLUS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ UNIVERSITETE DĖSTANČIUS PŪRUS SU LOPATOM BEI GRINIAIS. Sorry, bet tokia mano, kaip info vartotojo NUOMONĖ. Diletantų, o ne geriausių specialistų prasiskverbimas į auksčiausius postus, yra iškreipto Demokratijos suvokimo pasekmė. O iškreipta demokratija virsta oligarchija, kuri savo ruoštu gali užsibaigti TOTALITARISZMO laimėjimu (Aristotelis, Platonas) . Kuom ir kvepia jau iš Rusijos pusė
PAKALBĖKIM APIE TAI, KAIP ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS PIRMININKAS SUPRANTĄ LAISVĄ NUO VALSTYBĖS SPAudą ir kame ponas Dainius Radzevičius mato BLOGĮ Lietuvoje: “Nepriklausomybės dienos išvakarėse Raseinių rajono valdžia pasigyrė, kad jų rajone atsirado naujas laikraštis, kuriame nebus “jokios negatyvios informacijos”. Viskas aišku – Raseinių rajone bus kuriamas informacinis rojus, kuriame viskas yra tik gerai arba labai gerai. Ir už tai, matyt, reikės dėkoti vietos valdžiai. O šią “gražią” informacinio rojaus iniciatyvą įgyvendina Švietimo centras. Matyt, juos įkvėpė Druskininkų rajono mero sukurtas virusinis ir maro epidemijos požymių turintis projektas – laikraštis “Mano Druskininkai”.” Ir pats įdeda savo pasipiktinimo bei Raseinių valdžos motyvą: RADZEVIČIUS: “Todėl šį kartą, pamatęs Druskininkų patirtį, komentaro gal ir nebūčiau rašęs. Jei ne Raseinių valdžios įžūlumus ir cinizmas spjaunant mums visiems į veidą ir mūsų šalies demokratijai dar labiau. Perskaitęs vietos valdžios paaiškinimus, kodėl jie nusprendė viešais pinigais liaupsinti savo rajono gyvenimą, pasijutau lyg man sovietų armijos “praporščikas” kerziniu batu būtų per veidą užvažiavęs”: RASEINIŲ MERAS:„Mūsų Raseiniai” pasieks ir atokesnes vietoves, nes jis leidžiamas 5 tūkst. egz. tiražu. Atsiradus paklausai, tiražas bus didinamas kaip ir jo puslapių skaičius. Už naująjį laikraštį leidėjai pirmiausiai turėtų padėkoti rajono laikraščiams- senbuviams, kurie, įsijautę į monopolininkų vaidmenį, taip „užraitė” informacijos spausdinimo įkainius, kad nebebuvo įmanoma tokius apetitus patenkinti”.(iš lzinios komentarų)
Slykstu skaityti rusafobiskaus nusipeizejimus…
Koloradkė turi du pavadinimus: “Georgijevskaja lenta” ir “Gvardeiskaja lenta”. “Georgijevskaja lenta” buvo simboliu Rusijos imperijoje ir po to nacistinėje Vlasovo armijoje. Komunistai 1943 m. irgi “atgaivino” šį imperijos simbolį, tik pavadino jį “Gvardeiskaja lenta”.
Taigi, koloradkė yra ir nacistinis, ir sovietinis simbolis. Todėl laikytina, kad Lietuvoje ji yra įstatymu uždrausta ir viešas jos demonstravimas yra baustinas.
Nemanydamas, kad mūsų policija kreips dėmesį į koloradkę (jiems tik bile ne svastika ir ne kūjpjautuvis), siūlau visiems, kuriems tai rūpi, fotografuoti koloradkes nešiojančius asmenis ir rašyti raštus į atitinkamas įstaigas dėl jų nubaudimo.
VEIDE, maniau, esi objektyvus ziniu saltinis. Klydau. Anksciau pirkdavau tave kkv. menesi, svarciau net apie prenumerata. Dabar – pirksiu tik isskirtiniais atvejais.
Ponai ir paneles, jeigu kiek nors orentuojates, tai turetumet zinoti, kad kolorado vabalus i europa uzveze amerikonai, taigi teisingai ir darot vadindami juos kolorado vabalais !