Trys klausimai vidaus reikalų viceministrui Algimantui Juocevičiui

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip keisis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirstymas regionams 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu? Kiek iš viso šiam tikslui bus skirta lėšų?
A.J.: Regioninei plėtrai per visas programas kitame etape turėtų būti skirta per 8 mlrd. Lt. Skaičiuojame, kad augimas sieks apie 15 proc. 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu pagrindinis skirtumas bus tas, kad projektų iniciatoriai tampa regioninės plėtros tarybos, sudarytos iš merų, tarybos narių, savivaldybių atstovų. Taip sprendimų priėmimas nuleidžiamas iš Vyriausybės į regionus. Dėl to, manoma, lėšos turėtų būti panaudotos kur kas tikslingiau, racionaliau ir efektyviau. Dabartiniu periodu, kuris jau artėja į pabaigą, regiono plėtros tarybos tik sudarydavo finansuotinus sąrašus iš savivaldybių pateiktų projektinių sąrašų ir jų funkcija tuo baigdavosi – tarybų parengti planai būdavo nekonkretūs, nepagrįsti finansiniais rodikliais, neturėdavo finansavimo šaltinių. Tai būdavo savivaldybių norų sąrašas, bet ne realus planas. Kitą etapą plane turės būti numatytas ir kiekvieno projekto refinansavimo šaltinis. Be to, dabar regiono plėtros tarybos bus įtrauktos į tikslinių teritorijų (plėtotini regionai, probleminės teritorijos) išskyrimą. Anksčiau tą darydavo Vyriausybė.
VEIDAS: 2007–2013 m. gana daug ES lėšų buvo skiriama gyvenimo kokybei regionuose gerinti – investuota į kanalizacijos, vandentiekio tiesimą mažesniuose miestuose. Kokios sritys bus finansuojamos kitame etape?
A.J.: Kas buvo, tas liks, tik dar papildomai įtrauktas viešasis transportas, saugą didinanti ir taršą mažinanti infrastruktūra, neformalusis ugdymas, vandentvarka, atliekų tvarkymas, kultūros, sveikatingumo infrastruktūra.
VEIDAS: Dalis ekspertų tvirtina, kad investuoti į nedidelius miestelius neverta, nes ten gyventojų sparčiai mažėja ir ateityje šios išsiplėtusios infrastruktūros nebus kam išlaikyti.
A.J.: Iš Lietuvos išvažiavo ne visi – pusė milijono. Ir reikia tikėtis, kad emigracija sustos. Jei nieko nedarysime, nesudarysime sąlygų ne tik žmonėms gyventi, bet ir verslui dirbti. Juk verslui taip pat atsiranda galimybė pasinaudoti šita sukurta infrastruktūra. Manau, kad sutvarkius šias teritorijas ir gyvenvietes žmonės nebebėgs į miestus.