Audrius Bačiulis
Užuot šnekėję apie tolygų visų šalies regionų vystymą ar skirtumų tarp turtingų ir skurdžių savivaldybių mažinimą, politikai ir visuomenininkai pagaliau turėtų užsiimti miestų vystymu, nes tai vienintelis būdas kelti šalies ekonomiką ir stabdyti emigraciją.
Įsivaizduokime vidutinį kokios Šilutės, Pakruojo, Ignalinos ar bet kurio kito Lietuvos miestelio abiturientą, sukantį galvą: kur link patraukti, baigus mokyklą? Likti namie, pas tėvus? O kuo užsiimti? Gerai, jeigu tėvai turi kokį versliuką, kuriame atsiras vietos ir vaikams. O jeigu ne, kaip dažniausiai ir būna provincijoje? O jeigu norisi toliau mokytis ir tam yra gabumų? Galiausiai, jeigu norisi tiesiog pagyventi taip, kaip ne kartą teko per televizorių ar internete matyti gyvenant kitus bendraamžius: vaikštant į klubus, koncertus, mezgat naujas pažintis ir nesukant galvos, ką apie tai pasakys tėvai, nes jie apie tai paprasčiausiai nesužinos. Tai reiškia viena – keltis gyventi į miestą. Nes tik miestas gali suteikti galimybę patenkinti visus jauno žmogaus poreikius – nuo mokslų ir pramogų, iki galimybių rasti gerą darbą ar susikurti nuosavą verslą. Arba, kaip nuo sena sakoma Lietuvoje, „išeiti į žmones“.
Dar prieš pora dešimtmečių Lietuvos jaunuoliams šiuo požiūriu didelio pasirinkimo nebuvo – į Kauną, jei traukia techniniai ar medicinos mokslai ir nesinori palikti grynai lietuviškos aplinkos, arba į Vilnių, jei labiau linkęs į humanitarinius mokslus ir nebaido įvairiatautė aplinka. Nelinkę į mokslus, bet nenorintys visą gyvenimą šerti kiaulių ar melžti karvių, traukdavo į Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių gamyklas. Toliau už Lietuvos ribų vykdavo vienetai, juoba, to meto Lietuvos gyvenimo kokybė buvo viena aukščiausių buvusioje Sovietų sąjungoje.
Šiandien, sudėtine Europos dalimi tapusioje Lietuvoje, padėtis pasikeitusi iš esmės – atsirado tikra pasirinkimo laisvė. Dabar ne tik mokslus bebaigiąs abiturientas, bet ir darbinę karjerą pradedantis studentas gali rinktis: mokytis ir dirbti Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune? Kodėl ne Londone, Edinburge, Berlyne, Paryžiuje ar Vienoje? Studijų kaina tenai neretai palyginama su studijomis Lietuvoje, tik mokslo lygis neretai aukštesnis, o galimybė išmokti kalbas, susirasti kontaktų, darbą ir pradėti karjerą – tiesiog nepalyginamai didesnė. Jau nekalbant apie pramogų pasirinkimą. Žinoma, trys Lietuvos „didmiesčiai“ turi savų privalumų: suprantamą kalbą, įprastą kultūrinę terpę, socialinius ryšius, nedidelius atstumus, ramesnį gyvenimo būdą, bet jaunam žmogui šie privalumai dažnai dar nerūpi. Tikro, ne lietuviško, didmiesčio laisvė ir gyvenimo ritmas atrodo vertingesni, o gyvenimo lygis – gerokai aukštesnis.
Atėjo laikas pagaliau įsisąmoninti – Lietuvos miestai dalyvauja konkurencinėje kovoje dėl žmogiškųjų ir įkandin šių sekančių ekonominių išteklių ne tarpusavyje, ne su provincijos miesteliais, bet su Ryga, Varšuva, Talinu ir perspektyvoje – Minsku savame regione ir Londonu, Dublinu, Berlynu – europiniu mastu. Ir kol kas šioje kovoje atrodo prastai, nes Lietuvoje paprasčiausiai nėra nei vieno miesto, atitinkančio bent du iš trijų Europos didmiesčiams keliamų reikalavimų: būti sostine arba uostamiesčiu ir turėti milijoną gyventojų. Šiuo požiūriu Ryga – miestas, Talinas – miestas, Varšuva – miestas, Minskas – miestas. Vilnius ar Klaipėda, deja – ne miestai. Tačiau netgi tokie jie, kartu su Kaunu, yra pamatiniais Lietuvos ekonomikos varikliais, sukuriančiais 3/4 Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir sumokančių daugiausiai mokesčių į biudžetą (Darbo ir socialinių tyrimo instituto duomenimis, 2010-siais mokesčių mokėtojų Vilniuje buvo 66 proc., Kaune – 45 proc. ir Klaipėdoje – 41 proc. gyventojų. Tirtuose Tauragės, Alytaus, Pasvalio, Ignalinos ir Akmenės rajonuoe mokesčių mokėtojai sudarė vos 15-23 proc. visų gyventojų). Vidutinis vilnietis sukuria pusantro karto daugiau BVP, nei vidutinis Lietuvos gyventojas, vienas klaipėdietis – maždaug dešimtadaliu daugiau. Kaunas išsilaiko pats, kiti regionai iš esmės gyvena šių trijų miestų sąskaita. Beje, visuose trijuose (įskaitant apskritis) gyventojų skaičius auga, nes atvažiuojančių daugiau, nei išvykstančių.
Dar viena miestų nešama nauda – jie skatina kūrybą. Štai prieš savaitę paskelbtoje Lietuvoje dirbančių Švedijos verslininkų apklausoje pažymima, kad lietuviai – kvalifikuoti, išsilavinę, sunkiai dirbantys, bet jiems trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos. Tai yra, tų dviejų savybių, kurių trūkumas būdingas visoms valstietiškoms tautoms, nes iniciatyva ir kūryba – tai miesto gyventojų privilegija. Turtingo, atsipūtusio miesto, kurio gyventojai turi pakankamai atliekamų pinigų ir laiko, kad galėtų užsiimti, kaimo gyventojo požiūriu, visokiais niekais – knygelių skaitymu, paveiksliukų žiūrinėjimu ir ilgomis kalbomis apie nieką, nes būtent taip iš šono atrodo kūryba.
Bet užuot skatinę miestų raidą ir tikslingai kreipę į juos investicijas, politikai, pirmiausia iš noro pasigerinti rinkėjams, nors neretai ir dėl nesupratimo, kiša pinigus į beviltiškai senstančių ir išsivažinėjančių miestelių ar bažnytkaimių infrastruktūrą, nors jau dabar provincijoje tenka kelti mokesčius už šilumą, vandenį kitus komunalinius patarnavimus tik todėl, kad mokėtojų skaičius kasmet mažėja. Tuo pat metu kuriama legenda apie „visus pinigus susigrobiantį Vilnių“, ar gąsdinama „Rygos (t.y., vieno didmiesčio) sindromu“, nors būtent tai ir turėtų būti siekiamybe.
Užuot skatinę miestų raidą ir tikslingai kreipę į juos investicijas, politikai kiša pinigus į beviltiškai senstančių ir išsivažinėjančių miestelių ar bažnytkaimių infrastruktūrą.
Taip isnaikint provincija ir tiek.Vilnieciu manymu provincija trukdo laisvai kviepuoti ir tiek.Kas i Vilniu neatvaziuos ,tegul vaziuoja i uzsieni…
Vo, vo…
Tiesiog miestuose natūraliai sukuriama daugiau negu kaimuose. Negi tau nieko nesako faktas, kad trijuose didžiausiuose miestuose sukuriamas beveik visas Lietuvos BVP?
Dar vienas faktas – provincijos jaunimas nenori gyventi provincijoje. Taip kad nieks čia kaimų nenaikina, jie patys natūraliai nyksta, nes neturi perspektyvų. Tad kam juos dirbtinai šelpti?
Tamsta tikras Burmistras(Vilnius) kiti neacilaikys.
Zinoma juokauju.
JV Tai kodel VU,VGTU finansavima gauna 100proc. ir daugiau,o Kaune VDU 30proc.,Šiaulių universitetas 40proc. O siaip vakaru pasaulyje miestai ir islaiko kaimus.Straipsnio nuotaika-kaimieciai kenkejai…visomis prasmemis,o Vilnius-ohoho….Na dar Klaipeda,o Kaunas degaline tarp ju.
Dar vienas pvz.Dailininku sajungos pinigai 80-90proc.sukasi Vilniuje,o kur Kaunas,klaipeda ir kiti.Latviu pavyzdziu reikia daryti du centrus Viniu ir Klaipeda….
Cia tai geras… Zinot,nenoriu jokio miesto,jei ten gyvena tokio lygio cinikai ir kvailiai,kaip ponas Baciulis.Rekomenduoju jam visu pirma,issivalyti organizma,tada nueit i baznycia,pabut vienam tyloje,pamedituot,dar kokia savaite pabadautir tik tada sest rasyt straipsniu.
Nežinau tų detalių, žinau tik faktą – Vilnius sumoka žymiai daugiau mokesčių negu gauna atgal iš valstybės. Nesakau, kad dabar reikia atimti iš kitų ir duoti Vilniui. Sakau, kad kaimo gyvenviečių dar labiau šelpti neapsimoka – ilgalaikėje perspektyvoje jose gyventojų skaičius vis tiek mažės, kad ir kiek į jas kiši pinigų. Vadinasi, investicijos nueis pusvelčiui.
Išvis, kodėl tiek pasipiktinimo straipsniu? Jame viso labo išreikšta paprasta ir vargu ar paneigiama mintis:
jeigu norim, kad Lietuva turėtų stiprią ekonomiką, dauguma žmonių turi gyventi didžiuosiuose miestuose.
Milijonas žmonių viename mieste sukurs daugiau BVP negu milijonas žmonių išsisklaidžiusių po kaimo vietoves. Kodėl tai turėtų kelti pasipiktinimą?
Perlenkiat lazdą,autoriau.Per daug keliat miestų pranašumus.Ypač-gi-gantų liberalų”laisvosios rinkos” dvasia.Negi nežinot,miestėti(?),kad miestai gimė,augoto ir savaime tebeauga iš kaimo, provincijos poten-cialo?Užmojis be jokių(įprastų)maskuočių spausti provinciją panašus į nedėkingo vaiko kiaulystę sunkiom sąlygom jį užauginusiems tėvams.Ar buvo ir dabar blogai,kad,siekiant tolygesnės plėtros(ir vengiant ne-vietinių darbo rankų)stambios gamyklos buvo pastatytos provincijoje-Mažeikiuose,Jonavoje,Kėdainiuose,Alytuje?Gal ir sunkiau kokią stambes-nę gamybą suorganizuoti provincijoje.Bet ar tam yra aiškių gerų norų it atkaklumo?Bent jau A.Bačiulis agituoja prieš .
Nesuprantu,kuo mus,kaimiecius selpia? Juk mokescius mokam,kaip visi,dirbam,auginam maisto produktus,mazos supirkimo kainos,kuo tas miestas mus selpia?Ar kad gaunam tiesiogines ismokas uz zeme? Tai kad tos ismokos-vienos is maziausiu Europoje.
Gerb. Redaktorius atrodo į jas pateko. Pirma, Lietuva yra tokia maža savo plotu, kad atstumai visur maži ir daugelis koncentruotų urbanistinių modelių čia paprasčiausiai nepasiteisintų. Reikia žiūrėti į Daniją, Šveicariją, netgi Slovėniją, ne į New Yorką. Antra, gyvenimo kokybės požiūriu, vadinamieji Lietuvos didmiesčiai dar dešimtemčius bus Lotynų Amerikos standarto. Kokio galo sėdėti purviname daugiaaukštyje ir parkuoti mašiną ant išvažinėtos vejos, žinant, kad anksčiau ar vėliau visas kvartalas turės būti griaunamas? Trečia, tokiomis ekonomikos sąlygomis kaip dabar, užtektų nors dalį švaistomų ES fondų nukreipti į viešąjį transportą ir užtikrinti bent minimalų teritorijų planavimą. Lietuva taptų daug sveikesnė ir patogesnė gyventi bei patrauklesnė investuoti.
pavėlavai autoriau-E.Masiulis jau pernai rašė, kad kaimo kelių asfaltuoti neverta (tegul dūsta dulkėse kaimiečiai), geriau į Klaipėdą autostradą apterti ar dar 4 eiles nutiesti….
patiko ,,jV >> vo rašo:
2012 09 06 20:08
Nežinau tų detalių, žinau tik faktą – Vilnius sumoka žymiai daugiau mokesčių negu gauna atgal iš valstybės.”
Koks naivumas ar durnumas…
Vilniuje registruotos visos monopolijos: MAXIMA, IKI, RIMI, Lietuvos geležinkeliai, TEO LT, Lietuvos paštas, SEB, SVEDBANK, NORD bank, WAWIN, ir t.t. Filialų jie neturi- tik , , skyrius” . Tai jų visas BVP priskaičiuojamas Vilniaus miestui, nors realiai jį kuria klaipėdiečiai, šiauliečiai…ir t.t. IŠMINUSUOKIT ŠITŲ , nors mano išvardintų, BVP ir Vilniuj liks šnipštas ir OTKATAI 14 000 000 000 x0, 1 (10%)= Ir PVM ir Pelno mokesčius jie moka tik Vilniuje
Yra dar nepaliesti Lietuvoje “plėšiniai“, kuriuos imant eksploatuoti išeitume iš krizės, o jaunimui suteiktume gyvenimo perspektyvas. Pusė mūsų teritorijos- visas Rytų kraštas nuniokotas kaip po“ švedų karų“. Laukai užaugę, trobos aplūžę, gyventojai pabėgę. Ten žemės prastos, žemės ūkis nepasiteisina. Darbingi gyventojai jas apleidžia, emigruoja. Ta Lietuva miršta. Iki šiol netgi neturime suformuluotos koncepcijos dėl tų žemių likimo. Iš kitos pusės, tos žemės tai neišpasakytos gamtos grožio ir ramybės Europos perlas. Kur berasi Europoj tokią tuščią pirmapradės gamtos didžiulį plotą? Kaip jį atgaivinti ir gauti didelius dividendus šiuo kriziniu laikotarpiu?.Mūsų vizija, tai komunikuotų verslo, smulkios gamybos gyvenviečių steigimas, tai kvalifikuotų žmonių (netgi iš ES kvietimas), tai mūsų gyventojų atitinkamas mokymas. Atsikėlėlių skatinimui suteikti 1-2 ha žemės sodybai.(Nupirkti ir dovanoti).Jau prasidėjusios statybos ir žmonių santaupos išjudintų ekonomiką, o tokia sodyba su žemės plotu suteiktų didelį išgyvenamumą, net ir ekstremaliomis sąlygomis. Mūsų gyventojai nėra nuskurdėliai, vien nenaudojamų santaupų bankuose laiko 26 milijardus Litų, tačiau Valstybė niekaip nesugalvoja patrauklaus projekto toms lėšoms realizuoti. Kas nežino jog didžiausia žmonių svajonė gražioje gamtoje civilizuotoje gyvenvietėje graži, patogi sodyba., vietoje užteršto miesto. Laukti ir nesulaukti investicijų jau nusibodo, žmonės net nebesitiki, išvažinėja. Patys imkime
Iš Bačiulio išlindo runkeliški kompleksai.
DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Atminkite kol nebus stiprus zemes ukis bus silpna ir Lietuva.Pagrindinis Lietuvos turtas yra ZEME.