Neseniai buvo pagerintas moterų Lietuvos šuolių į aukštį rekordas ir ties juo įrašyta dviejų metrų riba. Triskart pasaulio rekordą gerinusi plaukikė prisipažįsta, kad greitai plaukti labiau motyvavo ne rekordas, o noras grįžti namo, disko metimo rekordų autorius tikina niekada specialiai jų nesiekęs, o sporto psichologas priduria, kad visi rekordai – mūsų galvoje, nes raumenys pranašesni už protą. Bet kaip patikėti, kad riba – įveikiama?

Inga NECELIENĖ

Po pernai nesėkmingai susiklosčiusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose suklupo ties 193 cm žyma ir liko trylikta, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė neslėpė nuoskaudos: „Sunku matyti, kaip kažkas kitas pildo tavo svajones. Skauda.“

Bet nuo žaidynių nepraėjus nė pusmečiui varžybose Vilniuje ji pasiekė vieną seniai puoselėtą tikslą – įveikė dviejų metrų ribą ir pagerino jai pačiai nuo 2014 m. liepos priklausiusį nacionalinį rekordą.

Pirmąjį susidūrimą su disko metikams ypatinga 70 metrų riba gerai mena Virgilijus Alekna. Dar būdamas paauglys jis savo akimis matė, kaip pirmąkart šalies istorijoje diskas krito už šios žymos. Tąkart 70 m riba buvo viršyta 6 centimetrais – Romo Ubarto užfiksuotas naujas šalies rekordas siekė 70,06 m, bet treneriai, kiti sporto specialistai šnekėjo, kad tokio aukšto rezultato niekam nepavyks pakartoti artimiausią šimtmetį.

„Tai įvyko 1988 m. Tada man, dar vaikui, irgi dalyvavusiam tose varžybose, šis rezultatas pasirodė toks tolimas, kad atrodė, jog niekam neįmanoma jo pakartoti. Aš pats tyliai gal ir pasvajodavau apie tokį tolimą metimą, bet tikrai nesitikėjau, kad ta riba man įveikiama“, – prisipažįsta V.Alekna, per ilgą savo sportinę karjerą pelnęs daugybę titulų ir ne sykį gerinęs įvairių varžybų rekordus.

Rekordai – mūsų galvoje

Kas sieja lengvąją atletiką su plaukimu? Ogi šių sporto šakų varžybose bene dažniausiai gerinami įvairūs rekordai – pradedant šalies ir baigiant olimpinių žaidynių ar pasaulio. Kita sąsaja – tarp šių sporto šakų rekordininkų esama ir lietuviškų pavardžių.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) atstovo spaudai Roberto Trakio žiniomis, per visus 2016-uosius tik dviem šuolininkėms pavyko įveikti dviejų metrų aukštį.

Bet įstoti į vadinamąjį dviejų metrų klubą, kuriam priklauso šuolininkių elitas, arba 70 m ribą peržengusių diskininkų ir tokias pat aukštumas įveikti svarbiausiose metų ar viso olimpinio ciklo varžybose (ir neabejotinai užsikabinti medalį) – ne tas pats.

„Užsienyje jau seniai dirbama, o pas mus dar tik pradedama dirbti ne tik su sportininko kūnu, bet ir su jo galva. Pirmieji žingsniai ir pas mus jau žengti – į Rio de Žaneiro delegaciją pirmąkart buvo įtraukta ir viena psichologė. Aišku, vienas lauke ne karys, geriausi pasaulio sportininkai turi po asmeninį sporto psichologą, bet tai vis tiek žingsnis į priekį“, – konstatuoja sporto psichologas ir imtynių treneris Andrius Stočkus.

Ne paslaptis, kuo čia dėta galva. Siekti pergalių, tikslų, rekordų ypač trukdo nerimas, pašalinės mintys, per didelis aplinkos spaudimas. O varžybose laimi tie, kurie šias emocijas sugeba palikti šalia kovos arenos.

V.Aleknos tikinimu, kiekvienas sportininkas turi atrasti savo būdą, kaip atsiriboti nuo spaudimo, nes visuomenės, žiniasklaidos dėmesys tikrai nepadeda rezultatams. „Aš prieš varžybas išvykdavau į užsienį ir ramiai sau treniruodavausi. Iki svarbių varžybų likus mėnesiui ar dviem neskaitydavau spaudos, nežiūrėdavau žinių, bendraudavau tik su neplačiu žmonių ratu, o artėjant olimpinėms žaidynėms mūsų šeimoje sporto tema apskritai būdavo uždrausta“, – savo receptais dalijasi, be kitų gausių titulų, per karjerą dukart pasaulio ir dukart olimpiniu čempionu tapęs disko metikas.

Kodėl nekrinta rekordų lietus

Sunku būti vienodai pajėgiems visose sporto šakose ir rungtyse. Pasižvalgius po lengvosios atletikos šalies ir pasaulio rekordus aiškėja, kad juos skiriantis atstumas priklauso nuo kelių dedamųjų: mūsų šalyje susiformavusių arba ne tradicijų, turimų arba ne specialistų ir aukšto meistriškumo sportininkų.

„Lietuvos vyrų ieties metimo rekordas nuo pasaulinio skiriasi daugiau nei 15 metrų, bet dabar turime pajėgių ieties metikų, todėl gali būti, kad prie pasaulio rekordo priartėsime. Bet yra tokių rungčių, kur padėtis labai prasta. Pavyzdys – šuoliai su kartimi, čia Lietuvos rekordas menkas (vyrų 5,40 m, moterų 3,91 m, pasaulio rekordai atitinkamai 6,16 ir 5,09 m – I.N.). Tai ne disko metimas, daugiakovė ar tie patys šuoliai į aukštį. Čia nėra tradicijų, nėra tąsos“, – sako R.Trakys.

Lietuvos lengvosios atletikos rekordai, ypač suaugusiųjų, gerinami nedažnai. Pernykščiai metai šiuo požiūriu buvo tušti, o 2015 m. buvo pagerinti du nacionaliniai rekordai: trišuolio, kurį pasiekė Dovilė Dzindzaletaitė, ir 10 km ėjimo, kurio autorė – Brigita Virbalytė.

Iš lengvaatlečių vyrų pastarąjį sykį nacionaliniu rekordu nudžiugino Silvestras Guogis, 2012 m. pagerinęs 400 m kliūtinio bėgimo geriausią šalies rezultatą. Kodėl tiek laiko iš vyrų – tyla? Ogi pastaruoju metu vidutinių nuotolių bėgikai vyrai, kitaip nei moterys, nėra tokie pajėgūs, todėl ne tik vyrų bėgimo rungčių rekordai Lietuvoje nenumaldomai sensta, bet ir į pasaulio, Europos čempionatus bei žaidynes iš bėgikų vyrų tik maratonininkai įstengia įveikti atrankos barjerus.

Turime ir tikru rekordininku tapusį rekordą. Paties seniausio Lietuvos lengvosios atletikos rekordo nepavyksta pagerinti jau ištisus 48 metus. Šis senukas – 3000 m kliūtinio bėgimo rekordas, kurį dar 1969 m. pasiekė Vladimiras Dudinas (8 min. 22,2 sek., dabartinis šios rungties pasaulio rekordas – 7 min. 53,63 sek.). Tik jo, regis, ir toliau nėra kam šturmuoti.

O į kuriuos rekordus artimiausiu metu galėtų būti pasikėsinta? LLAF atstovo tikinimu, viena kandidačių – ta pati A.Palšytė. „Lietuvos sporto universiteto mokslininkai ją tyrė, analizavo jėgos duomenis ir pagal tai nustatė, kad jeigu šuolis būtų atliktas techniškai idealiai, būtų susitvarkyta su psichologija, sportininkė galėtų peršokti 2,05 m. Galėtų būti pagerintas ir trišuolio rekordas – jo autorė D.Dzindzaletaitė po motinystės atostogų vėl pradeda sportuoti. Nedaug iki 400 m rekordo trūko Agnei Šerkšnienei, kuri taip pat grįžta po motinystės atostogų. Tikrai kai kurie rekordai ir šią vasarą galėtų kristi“, – mano R.Trakys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2017-m

Ar pagerintas Lietuvos lengvosios atletikos rekordas – tik džiugus įvykis? „Rekordas sportininkui suteikia ir finansinės naudos – jis ir iš rėmėjų, ir iš federacijos gauna paskatinimą“, – patikina LLAF atstovas.