"Veido" archyvas

Skirgiškių kaimelio gyventojai supylė didžiausią sniego vėliavą

Mažiausių pirštinaičių mezgėja, geriausią atmintį turintis moksleivis ir net mikliausiai SMS žinutes rašanti paauglė. Visus šiuos laimėjimus agentūra “Factum” šiemet įrašė į Lietuvos rekordų knygą.

Kasmet Lietuvoje užregistruojama bemaž po 150 rekordų. Iš viso Lietuvos rekordų knygoje, kurios nuo 1990 m. išėję jau trys leidimai, įregistruota apie pusantro tūkstančio rekordų. Deja, tik 17 iš jų įrašyti ir Guinnesso rekordų knygą.
Šiais metais lietuviai stebina ne tiek valios, ištvermės ir galios reikalaujančiais, kiek keistais, originaliais ar neįprastais rekordais.

Įkvėpė žiema

“Nieko didelio nemezgu, tik pirštinytes”, – tikina šiųmetė Lietuvos rekordininkė Stanislava Viskontienė. Į Lietuvos rekordų knygą ji pateko kaip pačių mažiausių, vos 2,2 cm ilgio ir 0,86 cm pločio, pirštinaičių mezgėja.

Pasirodo, ponia Stanislava miniatiūrines pirštines ir kojines pradėjo megzti ne iš gero gyvenimo. 1950 m. ji, kaip politinė kalinė, buvo išsiųsta į Intos lagerį Komijoje, kur praleido septynerius metus. “Visos moterys kažką dirbo, o man labai širdį skaudėjo, kad nieko nemoku daryti”, – prisimena Stanislava. Tad draugė, auksarankė siuvinėtoja Janina Žemaitytė jai padovanojo kamuolėlį siuvinėjimo siūlų. Kadangi Stanislava neturėjo virbalų, ėmė megzti adatomis. Adatomis ji mezga ir iki šiol. Mažai pirštinei užmeta aštuoniolika akių – po šešias ant trijų adatų, o ketvirtąja mezga.
Nors miniatiūriniai mezginiai dabar mezgėjai duonos kąsnio nebeuždirba, moteris laiminga, kad jie vis dar džiugina žmonės. Todėl Stanislava visa, ką numezga, išdovanoja. O naujieji savininkai mažąsias pirštinaites net įsirėmina ir pasipuošia namus.

Per savo gyvenimą moteris yra numezgusi per 150 itin mažų pirštinių ir kojinių. O “Veido” žurnalistei pasigyrė, kad jau viršijo ir pačios pasiektą rekordą – numezgė vos pusės centimetro dydžio pirštinaites.

Praėjusi šalta ir snieginga žiema įkvėpimo šaltiniu tapo ir keliems kitiems rekordininkams. Štai Vilniaus slidinėjimo centro žiemos trasa, esanti Liepkalnyje, įregistruota kaip didžiausią aukščio skirtumą – net 80 metrų – turinti trasa. Ignalinos slidininkai Lietuvos žiemos sporto centro slidinėjimo trasą įregistravo kaip ilgiausią – ji siekia 460 metrų.

O štai varėniškiai, neturėdami kalnų slidinėjimo trasų, ėmė ir sulipdė didžiausią ledo skulptūrą. Kol neištirpo, Gausybės bato pavadinimą gavusi skulptūra buvo 2,5 m aukščio ir 5,5 m pločio. Jai savamoksliai skulptoriai sunaudojo maždaug 11 kub. m ledo ir apie 5 kub. m sniego.

Skirgiškių kaimelio Vilniaus rajone gyventojai nusprendė įsiamžinti dar kitaip: šiemet Vasario 16-ąją ir Užgavėnes jie pasitiko supildami didžiausią sniego vėliavą – 100 m² ploto, 20 m ilgio, 5 m pločio. Vėliava buvo maždaug pusės metro storio, kaip ir dera mūsų valstybės simboliui – trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos, mat sniegą kaimelio gyventojai nudažė vandeniniais dažais.

Keletą rekordų šią žiemą įregistravo ir sportininkai. Štai ant Kuršių marių ledo vykusiame Lietuvos jėgos aitvarų čempionato žiemos etape “Kite Grand Prix” buvo pasiekti net trys rekordai. Klaipėdietis Artūras Gudauskas, ginkluotas jėgos aitvaru ir slidėmis, skriejo net 72,64 km/h greičiu, greičiausias su snieglente buvo vilnietis Justinas Žalys, pasiekęs 63,47 km/h greitį, o vilnietė Viktorija Vaišnoraitė pripažinta greičiausia moterimi – snieglente ji leidosi 54,64 km/h greičiu.

O stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas Panevėžyje vykusiose varžybose “Žiemos milžinas 2010″ viršijo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rekordą! Jis iškėlė 212,5 kg sveriančią Apolono ašį. Nuo šiol visiems galiūnams, norintiems pagerinti šį laimėjimą, teks įveikti papildomus 10 kilogramų.