Krikščionys yra ir dar ilgokai liks didžiausia pasaulio religinė bendruomenė, tačiau musulmonai gali pasigirti kitkuo: islamą išpažįstančiųjų gretos didėja sparčiausiai.

Pasaulyje musulmonų daugėja dvigubai sparčiau nei kitų religijų išpažinėjų, o po dviejų dešimtmečių jie turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Tokias prognozes skelbia JAV įsikūrusio “Pew” tyrimų centro Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo analitikai. Jų skaičiavimais, artimiausius du dešimtmečius musulmonų kasmet daugės po 1,5 proc., o kitas religijas išpažįstančių žmonių – tik po 0,7 proc.

Toks spartus musulmonų gausėjimas lems tai, kad 2030 m. musulmonai sudarys 26,4 proc. pasaulio gyventojų, kurių tuo metu iš viso bus apie 8,3 milijardo.

Šiuo metu iš visų 6,9 mlrd. planetos gyventojų musulmonais save laiko 23,4 proc. Vadinasi, jeigu mokslininkų prognozės teisingos, musulmonų dalis per 20 metų padidės trimis procentiniais punktais. Tai daug spartesnis musulmonų gausėjimas nei iki šiol, nes per pastaruosius 20 metų jų padaugėjo 1,5 proc.

Įdomu tai, kad musulmonų dalis pasaulyje sparčiau didės mažesnių, ne tokių įtakingų religijų sąskaita.

Skirtingų šaltinių prognozės liudija, kad krikščionybę išpažįstančių gyventojų dalis neturėtų keistis – krikščionys ir toliau bus didžiausia religinė bendruomenė, o šią religiją išpažins maždaug trečdalis pasaulio gyventojų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp krikščionybę išpažįstančių žmonių daugiausiai yra katalikų – jų pasaulyje suskaičiuojama apie 1,2 milijardo, o tai pusė visų krikščionių. Panašus santykis laikosi jau keletą dešimtmečių ir neturėtų keistis artimiausiu metu.

Nemažai ir protestantų – 670 milijonų, o štai jų dalis tarp visų krikščionių turėtų padidėti: vietoj dabartinių 23 proc. po 5–10 metų protestantai gali sudaryti iki trečdalio visos krikščionių bendruomenės. Mat tarp krikščionių mažėja išpažįstančiųjų tokias krikščionybės atmainas, kaip metodizmas ar liuteronų tikėjimas.

Jei kalbėsime apie kitas pasaulio religijas, nedaug turėtų keistis ir induistų užimama dalis – prognozuojama, kad jų turėtų likti apie šeštadalį.

Užtat pasaulyje mažėja pagonybę ar zoroastrizmą išpažįstančių žmonių. Mąžta ir džainistųar tokią kontroversiškai vertinamą religiją, kaip spiritizmas, išpažįstančių gyventojų (pastarųjų dabar yra per 15 milijonų).

Musulmonų daugės visur

Kur ir kokios religijos vyraus? Kai kalbama apie islamą, pirmiausia peršasi mintis, kad jo išpažinėjų daugės arabų pasaulyje. Tačiau toks įspūdis klaidingas. Šiuo metu tik apie 18 proc. musulmonų gyvena arabų pasaulyje, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasirodo, daugiausiai musulmonų – trečdalis visų išpažįstančiųjų šią religiją – dabar gyvena Indijos pusiasalyje. 20 proc. musulmonų gyvena Afrikoje, 17 proc. – Pietryčių Azijoje, dar 10 proc. – Rusijoje ir Kinijoje.

Jei pažvelgsime į didžiausią musulmonų bendruomenę turinčias valstybes, išskirti derėtų Indoneziją. Tačiau jau netrukus didžiausia musulmonų koncentracija turėtų būti Pakistane. Apskritai daugiau nei šeši dešimtadaliai išpažįstančiųjų islamą 2030 m. gyvens Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Tačiau musulmonų daugės ir Vakaruose. Prognozuojama, kad musulmonų dalis tarp JAV gyventojų, kuri šiuo metu nesiekia ir vieno nuošimčio, iki 2030 m. pasieks 1,7 proc. ir bus apytikriai tokio pat dydžio kaip Jungtinių Valstijų žydų arba episkopalinės bendrijos.

Na, o Europoje, kaip rodo “Pew” mokslininkų prognozės, per du ateinančius dešimtmečius musulmonų padaugės beveik trečdaliu. Pavyzdžiui, pernai Senajame žemyne gyvenantys 44,1 mln. musulmonų sudarė 6 proc. gyventojų, o 2030 m. jų bus apie 58,2 mln., arba 8 proc. gyventojų.

Rusijoje 2030 m. gyvens 18,6 mln. šią religiją išpažįstančių žmonių.