Vos tik tapęs Raseinių rajono meru, Remigijus Ačas pirmiausia ėmėsi reformų pačioje savivaldybės administracijoje. Dabar šio miesto valdžia svarsto, kaip atpiginti šildymo kainas. O tarp ateities planų – į rajoną pritraukti kuo daugiau jaunimo. Apie visa tai ir kalbamės su Raseinių meru.

– Ar nesigailite atsisakęs Seimo nario mandato ir ėmęsis mero duonos?
R.A.: Pirmiausia aš į Seimą patekau pagal partijos sąrašą. Tai reiškia, kad valstybei nereikėjo leisti papildomų lėšų naujiems rinkimams vienmandatėje apygardoje. Po 6,5 metų darbo Seimo opozicijos gretose supratau, kad kol dar nesurambėjau, reikia imtis rimtos veiklos. Būdamas meru dirbu kokius penkis kartus daugiau nei Seimo narys, nepaisydamas darbo valandų ar poilsio savaitgaliais, ir gaunu perpus mažesnį atlyginimą. Tačiau tai buvo mano labai apgalvotas sprendimas.
– Pats esate raseiniškis ir tiesiog sergate dėl šio krašto. Kokių permainų ėmėtės pirmiausia?
R.A.: Raseinių rajono savivaldybėje daugelis buvo įpratę, kad rinkimų reikia tik vadovybei išrinkti. Kai pamatai, kad kai kurie 20 metų savivaldybėje praleidę žmonės dar net nemoka dirbti kompiuteriu, o tą patį darbą, kurį gali atlikti vienas darbuotojas, dirba du ar trys, norom nenorom privalai atlikti pertvarką ir gerinti administracijos lygį. Darydami savivaldybės administracijos reformą, sumažinome 24 etatus, tai leis šiemet sutaupyti per 600 tūkst. Lt.
Kita – kultūros ir švietimo centrų reforma. Keista, kad dar yra kultūros darbuotojų, kurie per pusę metų nesuorganizavo nė vieno renginio. Šiemet šia reforma, manau, sutaupysime dar apie 350 tūkst. Lt.
Paradoksalu, tačiau šiais elektronikos laikais daugelyje rajono mokyklų vis dar dirba po tris keturis sargus. Vien jiems kasmet išleidžiame 750 tūkst. Lt. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotinų pertvarkų. Mokyklų vadovus įspėjome, kad sausį jie sužinos biudžeto apimtis, kurios nebus koreguojamos. Pačius direktorius skatiname savo valdomose įstaigose tvarkytis ūkiškai. Požiūrio, kad nereikia skaičiuoti valstybės lėšų, mes netoleruojame.
Vyriausybės nurodymu šių metų savivaldybės biudžetas buvo sumažintas 4 proc., tačiau bandysime išlaviruoti, kad metus baigtume be skolų.
– Kaip tai įmanoma padaryti, turint omenyje Jūsų pirmtakų paliktas didžiules skolas?
R.A.: Savivaldybę perėmiau su 3 mln. Lt biudžeto deficitu. Esame viena iš savivaldybių, dalyvaujančių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte dėl socialinės pramos iš pašalpų mokėjimo. Štai šioje vietoje ir matau taupymo galimybių.
Turime didelių įmonių – „Norvelita“, „Danspin“, „Litspin“, „Skorgenes“, „Kamira“, statybos įmonių, kurių vadovus girdžiu kalbant, kad trūksta darbuotojų. Taip susiklostė, kad žmonės labiau suinteresuoti gauti socialinę paramą. Nenormalu, kai dirbantis žmogus gyvena prasčiau nei nedirbantis.
Taigi šiemet keliame tikslą priversti žmones dirbti. Kai įsitikinsime, kad jiems sunku, tik tuomet teiksime paramą. Tie, kurie gauna socialinę paramą, turėtų dirbti viešuosius darbus. Jau nuo sausio pirmosios įvedėme griežtas taisykles, kad gyventojai ne tik gautų paramą, bet ir nebūtų įsiskolinę, tarkim, už komunalines paslaugas.
Iš mūsų 91 mln. Lt savivaldybės biudžeto net 15 mln. Lt skiriama paramai ir socialinėms pašalpoms. Tai nėra normali situacija.
– O kokių pertvarkų planuojate šilumos ūkyje?
R.A.: Mūsų savivaldybė pagal šilumos kainą atsidūrusi dešimtuke mažiausiai už šilumą mokančių savivaldybių. Tai nėra labai blogai, bet norėtume patekti į pirmąjį penketuką. Iki šiol savivaldybėje buvo padaryta strateginių klaidų, kai naujai statomi alternatyvaus kuro katilai neatitiko poreikių ir šiandien yra per silpni. Todėl kartu turime kūrenti mazuto katilus. Taigi kitas iššūkis šiais metais – taip susitvarkyti, kad pakeistume visus neekologiškus ir neekonomiškus šilumos gamybos katilus.
Prasta padėtis ir dėl pastatų renovacijos. Raseiniuose nerenovuotas nė vienas daugiabutis. Deramės su viena privačia bendrove, kuri gali gyventojams padėti parengti dokumentus ir juos konsultuoti renovacijos klausimas. Žmonėms tai nieko nekainuos, nes tam numatytos ES lėšos.
– Kaip sprendžiate naujų darbo vietų, investicijų klausimus?
R.A.: Kaip ir minėjau, turime tikrai stiprių įmonių, plečiančių gamybą. Joms reikia naujų darbuotojų. Dažniausiai tai būna jauni žmonės, kuriems reikia darbo, kur gyventi ir infrastruktūros. Todėl buvusios mokyklos pastate Raseiniuose steigsime trečią darželį.
Siekdami pritraukti į rajoną jaunų žmonių, suprantame, kad jiems reikia kur apsigyventi. Raseiniuose butų trūksta ir jų kainos didelės. Planuojame iniciatyvą, kad valstybė jauniems žmonėms apie 50 proc. dengtų gyvenamojo ploto įsigijimą provincijoje, kompensacijos mechanizmų ieškant struktūrinių fondų programose. Tolygi visos Lietuvos raida turėtų būti visos šalies strateginis tikslas. Todėl valstybė ir savivaldybės sutartinai turi ieškoti tokios plėtros skatinimo būdų.
– Kokias matote rajono perspektyvas?
R.A.: Tikiu Raseinių rajono ateitimi. Žmogui reikia ne tik darbo, bet ir pramogų, jaukios aplinkos. Ariogaloje sovietmečiu buvo pradėtas statyti sveikatingumo kompleksas, bet jis stūkso kaip vaiduoklis. Apklausime šio krašto gyventojus, ar jiems nereikėtų naujo sveikatingumo komplekso. Jei gausime teigiamą atsakymą, ieškosime bendro sutarimo, privataus kapitalo ir ES struktūrinių fondų investicijų, kad jis atsirastų. Tikimės, kad toks sveikatingumo kompleksas ne tik praturtins aplinkinių gyventojų kasdienybę, bet ir pritrauks lankytojų iš kitų rajonų ar didžiųjų šalies miestų. Tai galimybė ir iššūkis tikėtis, kad rajonas taps vis patrauklesnis apsigyventi jauniems žmonėms.