Rinkimai. Naujasis Vilniaus meras per finansinių minų lauką miestiečius žada išvesti  į saugų ir šviesų krantą.

VEIDAS: Kaip jaučiatės išrinktas meru?

R.Š.: Jaučiuosi dėkingas žmonėms už palaikymą ir jaučiu tą saldžią didelės atsakomybės naštą, kuri tuo pačiu metu yra ir karti. Tvirtai jaučiuosi dėl ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti savivaldybės darbą. Bet artimiausias laikotarpis – šie metai bus tikrai sunkūs, nes teks Vilnių išvesti per tikrą minų ar vilkduobių lauką. Tą rodo ir pastarųjų dienų įvykiai, kai, savivaldybės situacijai esant sudėtingai, paskutinėmis Artūro Zuoko vadovavimo dienomis bandoma pasirašyti sutartis dėl ilgalaikių įsipareigojimų, visas problemas nukeliant ateičiai, kad tik dabar fasadas atrodytų gražiai. Tai tikrai netinkamas ir neatsakingas darbų perdavimo būdas. Kalbu apie tarybos posėdyje svarstomą klausimą dėl kelių milijonų eurų įstatiniam bendrovės „Start Vilnius“ (bendrovės „Air Lituanica“ savininkė) kapitalui perdavimo. Kitame posėdyje numatyta pasirašyti didžiulę sutartį dėl miesto gatvių apšvietimo.

Savivaldybė jau yra davusi sutikimus kaip skolininkė perduoti įsipareigojimus, susijusius su darželių apšildymu, kitam kreditoriui. Labai norėčiau tikėtis geranoriško darbų perdavimo, tačiau pagal tarybos posėdžių darbotvarkę matau, kad taip nėra, – paprastai esminiai įsipareigojimai paskutinę darbo dieną ar savaitę nepasirašomi.

VEIDAS: Tai kaip jums atrodo – kokį palikimą perimate iš A.Zuoko?

R.Š.: Dviprasmiškas tas palikimas. A.Zuokas meru buvo tris kadencijas, iš kurių per pirmąją kadenciją dirbau kartu su juo. Gerai vertinu tokius projektus, kaip administracinio miesto centro perkėlimas į dešinįjį Neries krantą ar Šiaurės miestelio teritorijos plėtra. Ir todėl suprantu tuos miestiečius, kurie, nepaisant visko, antrajame rinkimų ture balsavo už A.Zuoką.

Kita vertus, pastaruoju laikotarpiu A.Zuoką matau įklimpusį neskaidriuose procesuose. Nepagavęs už rankos kaltinti nedrįstu, bet prielaidų labai daug. Skaidrių ir aiškių argumentų, kodėl priimtas vienoks ar kitoks savivaldybės sprendimas, nėra. Matau arogantišką požiūrį ir visko reguliavimą iš viršaus. Tai Vilnius pagal A.Zuoką, o ne pagal vilniečius.

VEIDAS: Ar ketinate savivaldybėje daryti revoliuciją?

R.Š.: Aišku, kad pokyčių bus, bet kartu bus ir tęstinumo. Yra darbų, kurie turi būti tęsiami, tačiau kai kurie dalykai turi būti nutraukti arba pakeisti. Tokie projektai, kaip Vakarinis miesto aplinkkelis arba Sporto rūmų konversija, turės būti tęsiami. Bet bus peržiūrėtas pačios savivaldybės, jai priklausančių įmonių darbo efektyvumas. Laukia daug gerų naujovių.

VEIDAS: Norint kažką padaryti reikia turėti gerą komandą. Ar ją jau turite?

R.Š.: Kol kas yra aiški politinė komanda. Administracijos vadovas tikrai bus ne politikas, o aukšto lygio vadybininkas. Turime kandidatūrų, bet sąrašas dar kol kas nėra baigtas.

VEIDAS: Kokių nepopuliarių, bet būtinų sprendimų imsitės, kokių pokyčių laukti?

R.Š.: Sprendimų populiarumas ar nepopuliarumas iš dalies priklauso ir nuo to, kaip žmonės supranta tų sprendimų reikšmę. Svarbiausia – ne kiek tie sprendimai yra populiarūs, o kiek reikalingi ir naudingi vilniečiams. Aš tikiuosi, kad palaikymo sulauks žingsniai, skirti savivaldybės išlaidavimui mažinti, taip pat sprendimai, susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Galiu užtikrinti, kad tie žingsniai bus atsakingi, o ar bus populiarūs – pamatysime. Visų pokyčių dabar neįvardysiu, tačiau tikrai esame nuo pat pirmųjų dienų nusiteikę siekti įgyvendinti savo rinkimų programos pažadus.

Pirmiausia bus savivaldybės įmonių valdymo pokyčių. Jų valdybose norime turėti nepriklausomų profesionalių valdybos narių, pasitvirtinti jų atrankos kriterijus. Su koalicijos partneriais esame dėl to taip pat sutarę, ir džiaugiuosi, kad jie palaiko šią idėją.

Visiškai kitokį, nei buvo, matome ir seniūnijų vaidmenį mieste. Kovo 9 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad procedūriškai seniūnijos buvo pertvarkytos neteisėtai. Mes žiūrime į tai giliau ir manome, kad tokio dydžio miestas turi turėti regioninius centrus. Seniūnijos turėtų būti ne tie sovietiniai „uabai“, bet bendruomenes telkiantys centrai. Mieste turi atsirasti daugiau decentralizacijos ir,  be abejonės, visur daugiau skaidrumo bei atvirumo. Tai kertiniai principai, kuriais mes remsimės.

VEIDAS: Ar ketinate atlikti savivaldybės ir jos įmonių veiklos auditą?

R.Š.: Formaliai įmonėse auditas yra atliekamas, bet situaciją pasistengsime išnagrinėti gerokai giliau, aiškinsimės, kokie iš tiesų yra ilgalaikiai įsipareigojimai, sandoriai. Vienokį ar kitokį veiklos auditą atliksime, kad galėtume tiksliai įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. Nes dabar neatrodo, kad savivaldybė pati labai gerai orientuotųsi, kokia jos finansinė ar bendra situacija. Buvo labai keista girdėti, kai per rinkimų kampaniją A.Zuokas visą laiką kalbėjo, kad nėra rezervų tvarkytis geriau, o siekiant pagerinti savivaldybės darbą reikia gauti daugiau pinigų, didinant gyventojų pajamų mokesčio dalį. Joks kitas būdas situacijai pagerinti nebuvo minimas – savivaldybė dirba idealiai, tik trūksta pinigų. Institucijos, kurios apsimeta esančios idealios, iš tiesų yra didžiausioje duobėje. Vilniaus savivaldybė tokioje ir yra. Ne kartą buvo konstatuota, kad nėra labai aiškaus finansų konsolidavimo, įsipareigojimų apskaitos. Kitaip sakant, yra visiškas chaosas.

VEIDAS: Kaip Vilnių rengiatės išvesti iš finansinės aklavietės, kokių permainų bus tvarkant miesto finansus?

R.Š.: Šie metai bus ypač sudėtingi ir dėl to, kad yra daugybė neapmokėtų įsipareigojimų, ir dėl to, jog biudžetas deficitinis, nepasiskolinta einamosioms išlaidoms, kad miestas galėtų gyventi, būti apšviestas ir valomas. Problema labai sudėtinga. Kaip galima ją spręsti? Yra du pagrindiniai būdai. Pradėsiu nuo antrojo – gyventojų pajamų mokesčio dalies. Bet akivaizdu, kad didesnę pajamų mokesčio dalį gali gauti miestas, kuris pats tvarkosi. Todėl nuo pat pirmųjų dienų kalbu apie savivaldybės įmonių veiklos efektyvumo gerinimą, nepriklausomas valdybas ir, žinoma, sąnaudų bei naudos analizę, priimant visus finansinius sprendimus.

Kitas, labiau momentinis sprendimas susijęs su savivaldybės nekilnojamuoju turtu. Manau, kai kurio balasto galima atsisakyti, jį privatizuoti ir turėti nedidelę papildomą finansinę pagalvėlę šiuo sunkiausiu momentu.

VEIDAS: Ar iš tiesų manote, kaip apie liberalus sako kai kurie jūsų oponentai, kad reikia viską privatizuoti?

R.Š.: Tokios kalbos – tai gąsdinimai, sklindantys iš socialdemokratų stovyklos.  Nekalbame nei apie viešojo transporto, nei apie bendrovės „Vilniaus vandenys“ privatizavimą, nes to daryti neleidžia ir įstatymai. Bet yra sričių, iš kurių savivaldybei reikia pasitraukti, pavyzdžiui, iš taksi paslaugų („Vilnius veža“) ar skrydžių rinkos („Air Lituanica“), nes tai efektyviai dirbti trukdanti ir savivaldybę į skolas gramzdinanti veikla. Esama sričių, kuriose galbūt ilgainiui galėtų atsirasti dalis privataus kapitalo, galbūt netgi listingavimo akcijų biržoje, kuris būtų kaip tam tikras skaidrumo standartas. Tačiau apie didelių savivaldybės įmonių privatizavimą tikrai nekalbame, neturime tokių planų ir programoje.

VEIDAS: Koks turėtų būti miesto finansavimo mechanizmas, kad būtų užtikrintas nedeficitinis biudžetas?

R.Š.: Tai pirmiausia priklauso nuo savivaldybės veiklos ir atsakingo tvarkymosi su savo finansais. Net esant didžiausiam finansavimui biudžetas gali būti deficitinis. Juk gyvenime yra daug uždirbančių šeimų, kurios nesugeba įsitekti į pajamas ir, atvirkščiai, mažai uždirbančių, kurios tą sugeba. Joks mechanizmas neapsaugos nuo deficitinio biudžeto. Manau, kad savivaldybės Lietuvoje apskritai turi būti savarankiškesnės ir mažiau tarp jų turėtų būti lėšų perskirstymo. Natūralu, kad Vilniui tenka didžiausia našta, nes lieka mažiausia gyventojų pajamų mokesčio dalis, ir ji tikrai turi būti gerokai didesnė, siekianti bent 60 proc. Nors apskritai pati biudžeto perskirstymo metodika, kuri jau yra nacionalinės politikos dalykas, – tokia, kad turbūt beveik niekas iki galo ir nesupranta. Tačiau tai jau finansų ministro atsakomybės reikalas pasiūlyti tokią pertvarką, kuri būtų aiški ir visiems suprantama. Tai, kad Vilniui lieka tik 48 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nesąžininga vilniečių atžvilgiu. Pirmiausia reikia išspręsti šią problemą..

VEIDAS: Bet tą patį ne vienus metus visiems įrodinėjo ir A.Zuokas.

R.Š.: Taip, sakė, bet niekas negirdėjo. Nes savivaldybė nebeturi pasitikėjimo nei Vyriausybės, nei kreditorių akyse, mat pati tvarkėsi neatsakingai. Tik aiškiai parodant, kad savivaldybė nešvaisto lėšų, o kruopščiai sveria, kiek naudos duoda kiekvienas išleistas euras, galima tikėtis ir didesnio palaikymo. Bent jau mano planas toks. Pirmiausia ruošiuosi padaryti tai, kas priklauso nuo manęs, ir tuomet paprašyti Vyriausybės sprendimų. Nieko nedarant pačiam, sunku tikėtis palaikymo iš kitų.

VEIDAS: Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl Vilniaus skolos tokios didelės? Ar taip pat kaip A.Zuokas manote, kad atsakomybė už savivaldybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei ir Seimui?

R.Š.: Ne, taip nemanau. Skolos didelės visų pirma todėl, kad neatsakingai leidžiami pinigai. Antra priežastis yra per maža gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti vilniečiams. Abi priežastys svarios. Vien kompanijos „Air Lituanica“ konsoliduoti nuostoliai siekia daugiau nei 15 mln. eurų. Tikrai negalėtume pasakyti, kad Vyriausybė privertė savivaldybę steigti šią bendrovę. Yra ir daugiau projektų, keliančių nemažų abejonių. Kol kas neturiu visos informacijos, tačiau kyla abejonių ir dėl gana brangių viešųjų pirkimų bei kitų sprendimų.

VEIDAS: Vilniaus savivaldybė Vyriausybę yra apskundusi teismui ir reikalauja kompensuoti daugiau kaip 260 mln. eurų, kuriuos valstybė turėjo numatyti biudžete, nes savivaldybei pavedė funkcijas, bet neskyrė finansavimo. Bylinėsitės toliau ar ieškinį atsiimsite?

R.Š.: Turėčiau detaliau susipažinti su argumentais, tik tuomet galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Bylinėjimasis tikrai nėra produktyviausias būdas problemoms spręsti. Atėjus finansų krizei reikėjo priimti sprendimus, mažinančius ir valstybės, ir savivaldybių pajamas. Aišku, tą naštą reikėjo pasidalyti. Kitas klausimas – ar laiku viskas buvo atstatyta. Bet teismai tikrai nėra geriausias kelias.

VEIDAS: Miestas be skolų – ar tai įmanoma?

R.Š.: Be abejo, įmanoma. Nors, objektyviai žiūrint, miestas su skolomis galbūt ir nebūtų didžiausia bėda. Bet miestas be kreditorių pasitikėjimo – tai jau tikrai bėda. Jei šiandien Vilniui reikėtų pasiskolinti ilgalaikę grąžą teikiantiems projektams, būtų rimta problema, nes nėra pasitikėjimo. Dabar Vilnius jau skolinasi tam, kad išgyventų, o ne tam, kad gyventų geriau ir klestėtų. Vilnius pagal skolos, kuri dabar sudaro apie 376 mln. eurų, dydį nėra didžiausias skolininkas pasaulyje, tačiau yra visiškai praradęs kreditorių pasitikėjimą, o tai kur kas blogiau.

Tiesa, dėl tikrojo skolų masto nesu tikras, nes esama įsipareigojimų, kurie nėra iki galo apčiuopiami, kai kuriais atvejais fiksuojami tik pradelsti mokėjimai. Todėl tiksliai pasakyti, kiek savivaldybė skolinga, kai finansuose nėra tvarkos, sunku.

VEIDAS: Tai būsite tas Heraklis, kuris išmėš Augijo arklides?

R.Š.: Iš tiesų, dažnai draugai ir artimieji man užduoda klausimą, ko aš ten kišu savo galvą. Žinoma, viena vertus, situacija tikrai sudėtinga. Bet antra vertus, sąžiningai sau atsakant į šitą klausimą, man nebūtų įdomu ten eiti, jei savivaldybė funkcionuotų puikiai. Man visuomet įdomu dirbti ten, kur galima padaryti geriau. Savivaldybėje tikrai matau tokių galimybių. Žinoma, tas priešais plytintis finansinis minų laukas nėra labiausiai įkvepiantis dalykas. Labiau norėčiau daryti struktūrinius pertvarkymus ir gerinti veiklos kokybę, nes čia jaučiuosi stipresnis. Bet su komanda kartu teks spręsti ir tas finansines problemas. Tikiuosi, kad Vyriausybė taip pat elgsis atsakingai, ir kai savivaldybė padarys savo namų darbus, sulauksime ir atitinkamų Vyriausybės žingsnių.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ko labiausiai iki šiol trūko Vilniaus miesto valdyme?

R.Š.: Yra tokia į priekį vedanti trejybė: sąžiningumas, drąsa ir protas. Kai nėra atviros ir skaidrios argumentacijos, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai, kyla abejonių dėl sąžiningumo. Sprendimai ne visada atrodo protingi, o drąsos trūksta, kai yra visiškai susipainiota. Reikia atviro ir sąžiningo požiūrio, aiškių vertinimo kriterijų ir normalios tvarkos. Kaip rodo vilniečių apklausos, palyginti su kitomis sostinėmis, Vilnius vertinamas kaip gera vieta gyventi, tačiau savivaldybės paslaugas miestiečiai vertina prastai. Pastaruoju metu iš savivaldybės sklinda uždarumo ir arogancijos tonas. Tą būtina keisti.

VEIDAS: Kokias savivaldybės išlaidas laikote nepagrįstomis?

R.Š.: Pirmiausia reikėtų kalbėti apie savivaldybių įmonių valdymą. Blogai, kai kuriamos įmonės, negalinčios dirbti pelningai, o nuostoliai užkraunami ant savivaldybės pečių arba, užaukštinus kainas, gaunamas butaforinis pelnas. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad kurios nors savivaldybės funkcijos ar srities nereikėtų finansuoti. Kai kam reikia netgi daugiau finansų, pavyzdžiui, turizmo plėtrai. Bet kai pradedi gilintis labiau, ar tai būtų švietimo, ar miesto ūkio sritis, matyti daug neišspręstų problemų ir neadekvatumo.

VEIDAS: Kaip naujasis meras Šimašius kovos, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, su rubikoniniu ikoru, užvaldžiusiu savivaldybės komunalinį ūkį?

R.Š.: Kaip žinome, sutartis su „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos baigsis 2017 m. sausio 1 dieną. Tačiau šis atsisveikinimo procesas truks ne mažiau kaip metus, todėl dėsime visas pastangas, kad jis būtų sklandus ir naudingas vilniečiams. Pasibaigus šiam procesui savivaldybė turėtų būti šilumos tiekimo tinklo, kurį valdytų „Vilniaus šilumos tinklai“, savininkė, o šilumos gamyba būtų paremta konkurencija. Be abejo, tai priklausys ir nuo to, kiek lėšų Vyriausybė skirs kogeneracinių elektrinių Vilniuje statybai. Bet kokiu atveju matau galimybę ir kitiems tiekėjams dalyvauti rinkoje, ir tai yra geriausi skiepai nuo pernelyg didelių biokuro kainų.

Kita sritis – daugiabučių namų administravimas. Du trečdaliai daugiabučių mieste administruojami „Icor“ grupei priklausančių įmonių, ir tai savaime nebūtų problema. Bet daugeliu atveju tie administratoriai su savo brangiomis paslaugomis gyventojams tiesiog nukrinta ant galvų. O gyventojų bendrijos sugeba tvarkytis pigiau ir geriau. Drįstu pasakyti, kad savivaldybė šiandien neskatina ir neprisideda prie to, kad žmonės kurtų bendrijas, savo namuose būtų šeimininkai. Daugiabučių namų administratoriai yra labiau paslaugų teikėjų, o ne gyventojų interesų atstovai. Jei sistemą pastatytume ant kojų, sudarytume vienodas konkurencines sąlygas, o daugiabučius administruojančių įmonių konkursai vyktų skaidriai ir atvirai, nebūtų didelio skirtumo, ar administruotų „Icor“ grupės įmonė, ar kita.

VEIDAS: Jei jau pradėjome kalbėti apie ūkį ir bites, įdomu, kaip ketinate spręsti automobilių parkavimo miesto centre, visuomeninio transporto ir spūsčių problemas?

R.Š.: Manau, kad prie miesto centro, bet ne centre, kuris turėtų priklausyti pėstiesiems, turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelių. Tačiau strategiškai kur kas svarbiau pasiekti, jog miesto viešasis transportas būtų toks patogus, kad juo važinėti būtų malonu ir drąsu visiems miestiečiams. Nemanau, kad turėtume sekti Talino pavyzdžiu ir viešąjį transportą padaryti nemokamą. Kaip rodo estų patirtis, tai neišsprendė problemos ir nepadidino keleivių srautų. Dalis žmonių nenorėjo naudotis viešuoju transportu anksčiau, nenori ir dabar. Tačiau ne dėl bilieto kainos. Kur kas labiau atbaido viešojo transporto nepatrauklumas, ten kartais tvyrantys nemalonūs kvapai ir aplinka.

Mano tikslas – padaryti, kad viešasis transportas būtų visų miestiečių transporto priemonė, kad nenustebtume ten sutikę milijonierių, nes taip keliauti yra tiesiog patogu ir tai yra civilizuoto vakarietiško miesto požymis. Dabar miesto viešasis transportas valdomas neefektyviai ir neūkiškai. Reikia, kad transportas kursuotų dažniau, tiksliau ir būtų patrauklus.

Kaip tą padaryti? Reikia efektyvesnio valdymo. Dabar savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ atitenka 15 proc. nuo bilietų apyvartos. Nors analizavome kitų Europos miestų patirtį, neradome didesnės nei 5 proc. pajamų dalies. Be to, maršrutų planavimas turėtų būti efektyvesnis, kad didžiuliai autobusai nevažinėtų pustuščiai. Kova su zuikiais – tarsi ir efektyvi, tačiau labai brangiai kainuojanti, be to, labai brutali ir atstumianti. Tam ir reikalingos nepriklausomos valdybos įmonėse, kad profesionalai galėtų aiškiai suformuluoti įmonių tikslus ir siekti teigiamų pokyčių.

VEIDAS: Rinkimų metu teko girdėti, jog esate per daug mandagus žmogus, kad sugebėtumėte būti meru.

R.Š.: Žinau tą lietuvišką, iš dalies posovietinį mentalitetą ir požiūrį į besišypsantį žmogų. Tiesa, dabar dėl savo šypsenos sulaukiu jau gerokai mažiau priekaištų nei prieš dešimtį metų. Daliai žmonių atrodo, kad jei šypsaisi – nesupranti kitų žmonių rūpesčių ir vargų. Kitai daliai atrodo, jog esi per geras, kad ką nors rimtai padarytum. Bet reikia suvokti, kad net ir sunkius darbus dirbti, sunkius sprendimus priimti galima su gera nuotaika ir pozityviai nusiteikus. Kaip sakydavo mano studentai – ir blogus pažymius jiems rašydavau su šypsena. Dirbant teisingumo ministru teko priimti sunkių sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad turi prarasti žmogiškumą.

VEIDAS: Ar ketinate peržiūrėti 2015 metų savivaldybės biudžetą?

R.Š.: Didžioji bėda ta, kad biudžetas patvirtintas su 63 mln. eurų deficitu ir, priešingai, nei buvo įprasta praktika dirbant Vyriausybėje, didžiausios išlaidos numatytos metų pradžioje, nepasiliekant rezervo antrajai metų pusei. Savivaldybės biudžetas deficitinis, idėjų ir pastangų, iš kur pasiskolinti, nėra, o pinigai leidžiami su vėjeliu. Todėl ta peržiūra kai kur gali būti neišvengiama. Biudžetą dar vertinsime, išsiaiškinę konkrečią padėtį dėl įsiskolinimų. Aišku viena – miesto finansų valdymą būtina pastatyti ant kojų.

VEIDAS: 2001–2006 m. buvote Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto narys. Ką nuveikėte?

R.Š.: Buvo gana sunkus laikotarpis. Iš pradžių buvau kadenciją baigiančio A.Zuoko bendražygis, rėmiau ir aktyviai dalyvavau savivaldybės projektuose, konkrečiai administracinės miesto dalies perkėlimo į dešinįjį Neries upės krantą, Šiaurės miestelio plėtros, tačiau ilgainiui, kai keliai pradėjo skirtis, tiesiog neišbuvau antrosios kadencijos iki galo. Man svarbu būti sklandžiai funkcionuojančios komandos dalimi, kai kiekvienas į bendrą siekį gali įnešti savo dalį. To nebuvo.

VEIDAS: Koks Vilniaus miestas bus po Šimašiaus?

R.Š.: Daugiau besišypsantis, draugiškas, skaidrus, atviras ir toks, kuriame gera gyventi.

Aušra Pocienė