Lietuvoje veiks penki stambūs universitetinių ligoninių centrai ir keliolika ligoninių regionuose, daugiau funkcijų bus suteikta šeimos gydytojų institucijai ir išplėstos slaugytojų kompetencijos. Gydymas bus parenkamas individualiai konkrečiam pacientui pagal jo genų rinkinį. Tokią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą po dešimties metų regi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

VEIDAS: Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos sveikatos apsauga gerokai pasikeitė, tačiau problemų dar apstu. Ką, jūsų vertinimu, pirmiausia reikėtų keisti?
R.Ž.: Didžiausia pažanga padaryta universitetinėse ligoninėse, kuriose teikiamos aukščiausios lygio paslaugos – tokios kaip ir labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tačiau žvelgiant į visą sveikatos apsaugos sistemą, dar matyti nemažai trūkumų. Pirmiausia reikia tvirtų politinių sprendimų pradėti ir užbaigti sveikatos priežiūros įstaigų tinko optimizavimo procesą. Tik tada atsiras pakankamai lėšų ligų profilaktikai, šeimos gydytojų institucijos stiprinimui ir kitoms programoms. Be šito žingsnio valstybė nepajėgs padengti kaštų, būtinų sveikatos apsaugos sistemai ir nepasieksime didelės pažangos sveikatos sektoriuje.
VEIDAS: Ar tikite, kad per dešimt metų pavyks optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą?
R.Ž.: Užuomazgos jau yra, tad po dešimties metų Lietuvoje bus penki stambūs daugiaprofiliniai, naujausiomis technologijomis aprūpinti centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Liks keliolika teritoriniu principu paskirstytų ligoninių, kuriose bus teikiama skubioji medicinos pagalba. O kitas funkcijas perims šeimos gydytojų institucija. Ligoninėse gydysis tik tie, kuriems būtina stacionarinė pagalba.
VEIDAS: Žmonės baiminasi, kad uždarinėjant ligonines mažesniuose miestuose, nebus laiku suteikta pagalba.
R.Ž.: Manoma, kad jeigu gyvenu šalia ligoninės esu saugus, tačiau svarbiau, kokią pagalbą ten gali suteikti. Pavyzdžiui, nemažai pacientų susirgusių ūmiu miokardo infarktu šiandien nesulaukia skubios pagalbos, nes yra nuvežami į ligoninę, kurioje specialistai negali padėti. Vien todėl, nepavyksta išgelbėti daug žmonių. Be to, nemaža dalis pacientų dar iš anų laikų įpratę manyti, kad jeigu guli ligoninėje greičiau sveiksti, nors dažnai problemoms išspręsti užtenka šeimos gydytojo. O valstybei tai labai brangiai kainuoja. Parengę aukštos kvalifikacijos slaugytojas, žengtumėm dar vieną žingsnį į priekį. Mat kai daugiau atsakomybės suteikiama slaugytojams, gerėja paslaugų prieinamumas.
VEIDAS: Dabar eilės pas specialistą ar planinės operacijos reikia laukti keletą mėnesių. Ar ateityje jos trumpės?
R.Ž.: Eilės yra visose ES šalyse ir jos netrumpės. Tačiau jų trukmę turi apspręsti ne biurokratai ar politikai, o specialistai. Jie turėtų sudaryti ligų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kokiems pacientams būtinas stacionarinis gydymas, kiek laiko žmogus gali laukti vienos ar kitos operacijos. Jeigu būtų aišku, kad nesvarbu ar operacija bus atlikta po savaitės, ar po mėnesio paciento gyvenimo kokybė nenukentės, o liga neprogresuos, visuomenėje neliktų įtampos.
VEIDAS: O ar po dešimties metų nepritrūksime medikų?
R.Ž.: Didžiuosiuose miestuose medikų stygiaus nėra, o regioninėse ligoninėse jų trūksta. Dabar jauni specialistai nenori dirbti mažesniuose miestuose, nes ten nėra tokių sąlygų kaip universitetinėse ligoninėse, tačiau kai atsiras daugiau didžiųjų centrų, medikų pasiskirstymas bus tolygesnis. O medikų emigracija nekelia grėsmės, nes apklausos rodo, kad dauguma baigusiųjų studijas lieka Lietuvoje.
VEIDAS: Pastaraisiais metais labai išaugo mediko profesijos prestižas. Ar nesmuks jis ateityje?
R.Ž.: Tarp stojančiųjų į medicinos studijas konkurencija dar niekada nebuvo tokia didelė kaip dabar. Nepriimame net pusės norinčių studijuoti savo lėšomis. Taip yra todėl, kad baigus sveikatos mokslų specialybę jaunas žmogus darbo vietą lengvai gaus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Sveikatos mokslai susiję su naujausiomis technologijomis, tai jauniems žmonėms irgi patrauklu. Tad ir ateityje ši specialybė bus patraukli.
VEIDAS: Kokių artimiausiais metais sulauksime naujų technologijų, gydymo metodų?
R.Ž.: Visas pasaulis juda link personalizuotos medicinos. Tikėtina, kad po dešimties metų gydymas bus parenkamas individualiai konkrečiam pacientui vadovaujantis genetiniais tyrimais. Pavyzdžiui, paėmus mėginį, bus galima pasakyti, ar kava pacientui yra nuodas, ar nekenkia, kokie vaistai pagal jo genų rinkinį yra efektyviausi. Per dešimt metų bus sukurti ir konkretaus žmogaus organų prototipai, kurie galės pakeisti, pavyzdžiui, širdį ir organizmas jos neatmes.

Atlikus genetinius tyrimus, bus galima pasakyti, kokie vaistai pagal paciento genų rinkinį jam yra efektyviausi.