Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsuodami nuspręs, ar šalies prezidentas Valdis Zatleris, galės dirbti dar vieną kadenciją.
Balsavimas Seime vyks nepraėjus nė savaitei po to, kai šalies vadovas žengė istorinį žingsnį pareikalaudamas surengti pirmalaikius rinkimus, kad parlamentas būtų apvalytas nuo verslo magnatų.
V. Zatlerio pareiškimas, kad oligarchų įtaka parlamentui gali būti sumažinta tik ėmusis “radikalių veiksmų”, sustiprino abejones dėl jo tolesnio išlikimo poste.
Įstatymų leidėjų slaptas balsavimas įvyks vėliau ketvirtadienį.
Kalbėdamas tiesioginėje Latvijos televizijos laidoje iš parlamento pastato, kur vyksta naujo prezidento rinkimai , V . Zatleris pareiškė nemanąs, kad žmonių dėkingumą jis iškovojo tik po to, kai gegužės 28 dieną inicijavo Seimo paleidimą.
“Prezidentu reikia būti diena po dienos visus ketverius metus. Jūs nieko negalėsite padaryti per vieną dieną, jokiu populistiniu ar drąsiu sprendimu. Pasitikėjimą reikia gauti nuo pirmosios dienos, kai prezidentas pradeda eiti pareigas. Reikia įveikti visus sunkumus, kuriuos aš įveikiau, ir aš labai patenkintas tuo reagavimu, kuris bus prieš ketverius metus ir kuris šiandien vis dėlto yra su teigiamu nusiteikimu, teigiamu ženklu. To negalima pasiekti idėja fiks”, – mano V. Zatleris.
Prezidentas pridūrė, kad žmonės, ketvirtadienį susirinkę prie parlamento pastato, džiugūs.
Premjeras Valdis Dombrovskis, vadovaujantis centro dešiniajam susivienijimui “Vienybė”, palaiko V. Zatlerį, kurio šeštadienį žengtas precedento neturintis žingsnis sulaukė didelio atgarsio šalyje, brendančiai iš gilios recesijos.
“Zatleris gali tikėtis visiško “Vienybės” bloko palaikymo per prezidento rinkimus”, – V. Dombrovskis sakė duodamas interviu radijui.
Kalbėdamas ketvirtadienį iš parlamento tribūnos jis pareiškė, kad V. Zatlerio žengtas žingsnis inicijuoti Seimo paleidimą sudaro naują galimybę kokybiškai pagerinti politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją šalyje.
“Valdis Zatleris savo ryžtinga pozicija dėl oligarchų sudarė naują galimybę kokybiškai pagerinti Latvijos politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją”, – sakė premjeras.
“Galima sakyti, kad prezidento postas Latvijoje simboliškas. Labai simboliškas ir Valdžio Zatlerio poelgis inicijuoti Seimo paleidimą. Jis simbolizuoja tikėjimą, kad galima pakeisti įklimpusią į liūną Latvijos politinę aplinką. Pakeisti ją skausmingu, rizikingu, bet ryžtingu būdu”, – sakė premjeras.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia savo kalboje pabrėžė, kad teisėtumas – svarbiausias Latvijos principas, nuo kurio priklauso šalies ir tautos gerovė.
“Šiandien noriu pakalbėti apie patį svarbiausią valstybės principą – bendros Latvijos piliečių nuosavybės neliečiamumą. Prezidento 2-asis potvarkis yra potvarkis dėl grėsmės svarbiausiam valstybės principui. Bendra Latvijos piliečių nuosavybė yra neliečiama, ir kiekvienas, kuris kėsinsis į ją, bus nubaustas”, – sakė S. Abuoltinia.
Ji pripažino, jog prieš savaitę parlamento dauguma priimtas sprendimas neleisti daryti kratos deputato Airaro Šleserio gyvenamojoje vietoje simboliškai sustabdė teisėtumą Latvijoje.
Todėl V. Zatlerio žingsnis – inicijuoti parlamento paleidimą – buvo simboliškas, nes tokį Seimą, kuris neužtikrina piliečių bendro turto saugumo, reikia paleisti, mano ji.
Kad būtų išrinktas dar vienai ketverių metų kadencijai, V. Zatleris turi surinkti 51 balsą 100 vietų Seime.
Daugelis prognozuoja, kad pasipiktinę parlamentarai balsuodami nubaus prezidentą.
Tačiau visuomenė tikriausiai palaikys šalies vadovo reikalavimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus per liepos 23 dieną vyksiantį referendumą, kuris pagal konstituciją yra būtinas, prezidentui siekiant paleisti parlamentą. Jeigu Seimas būtų paleistas, nauji rinkimai galėtų vykti rugsėjį.
Latvijos piliečiai paskutinį kartą balsavo pernai spalį, pratęsdami V. Dombrovskio mandatą tęsti taupymo politikos įgyvendinimą ir suformuoti 16-ąją vyriausybę nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.
Susivienijimas “Vienybė” yra pagrindinis valdančiosios koalicijos blokas, tačiau jo Seime turimos 33 vietos negali užtikrinti V. Zatlerio pergalės.
Per šiuos rinkimus prezidento varžovu taps buvęs bankininkas Andris Bėrzinis, vadovaujantis valdančiosios koalicijos partnerei – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), kuri turi 22 deputatus.
Dešiniojo sparno nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!” – “Tėvynei ir laisvei ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas”, turintis Seime septynis mandatus, pažadėjo palaikyti V. Zatlerį.
Tačiau liberalusis susivienijimas “Už geresnę Latviją”, turinti aštuonias vietas, dabartinio šalies vadovo veikiausiai neparems.
Šiam blokui vadovauja turtingi ir intrigų nevengiantys politikai Andris Škėlė ir Ainaras Šleseris, kurie tapo V. Zatlerio vajaus prieš oligarchų įtaką parlamentui akivaizdžiais taikiniais.
Latvijos kovos su korupcija biuras šiuo metu tiria šių dviejų įstatymų leidėjų ir dar vieno vadinamojo oligarcho, žaliųjų lyderio Aivaro Lembergo veiklą.
Jokiai partijai nepriklausantis V. Zatleris, vadovaujantis šaliai nuo 2007 metų, ragino įstatymų leidėjus siekti, kad visuomenė vėl imtų pasitikėti politikais. Prezidentas nusprendė paleisti parlamentą, kai Seimas atsisakė panaikinti A. Šleserio teisinę neliečiamybę.
Tikėtina, kad šįkart prezidento rinkimų baigtį nulems kairiosios pakraipos prorusiškas “Santarvės centras (SC), turintis 29 deputatus ir esantis stipriausias opozicijos narys.